Uždarydama žmogaus teisių organizaciją „Memorial“ Rusija daro „staigų posūkį“ diktatūros link

Rusijos generalinės prokuratūros sprendimas reikalauti likviduoti šalies autoritetingiausią žmogaus teisių organizaciją Memorial“ rodo, kad Kremlius padarė „staigų“ posūkį diktatūros link, naujienų agentūrai AFP sakė viena iš organizacijos įkūrėjų.

Rusijos vėliava.<br>123rf nuotr.
Rusijos vėliava.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 17, 2021, 3:24 PM, atnaujinta Nov 17, 2021, 4:32 PM

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pareikalavo likviduoti šį žmogaus teisių centrą dėl sistemingų „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų. Tai sukrėtė Rusijos teisių gynėjų bendruomenę.

1989 metais, prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą įkurtas „Memorial“ yra seniausia šalies teisių gynimo organizacija. Tarp grupės steigėjų buvo Nobelio taikos premijos laureatas, garsus disidentas Andrejus Sacharovas.

Organizacijos užduotis buvo tirti ir fiksuoti sovietų valdžios įvykdytus nusikaltimus. Tai, kad „Memorial“ gali nelikti Rusijai minint 30-ąsias Sovietų Sąjungos subyrėjimo metines, akcentuoja pasikeitimus šalyje nuo „pertvarkos“ ir „viešumo“ laikų.

„Situacija staigiai prastėja, diktatūra tampa labiau represinė“, – AFP sakė viena „Memorial“ įkūrėjų, istorikė Irina Ščerbakova.

„Ji taip atvirai represinė, [kad] tai šiek tiek netikėta“, – pridūrė 72 metų I. Ščerbakova.

Memorial“, Rusijos demokratizacijos 10-ajame dešimtmetyje simbolis, sukaupė didžiulį sovietų laikų nusikaltimų archyvą. Organizacija taip pat kovoja už žmogaus teises šalyje, ypač – neramiame Šiaurės Kaukazo regione.

Pranešimas, kad Generalinė prokuratūra nori uždaryti centrą, jam buvo netikėtas, sakė I. Ščerbakova.

Pasak prokuratūros, „Memorial“ pateisino „terorizmą ir ekstremizmą“, paskelbdamas žmonių, vadinamų politiniais kaliniais, sąrašą, apimantį uždraustų islamistinių ar krikščioniškų grupių, tokių kaip „Hizb Ut-Tahrir“ ir Jehovos liudytojų judėjimas, narius.

Spaudimas „Memorial“ daromas Rusijai vykdant beprecedentį susidorojimą su opozicija ir nepriklausoma žiniasklaida, metų pradžioje įkalinus opozicijos lyderį Aleksejų Navalną.

„Signalas Vakarams“

Pasak I. Ščerbakovos, nors „Memorial“ tikėjosi „daugelio nemalonių dalykų“ vykstant prieš jį nukreiptai žiniasklaidos kompanijai, centrą nustebino valdžios veiksmų greitis.

Tikslas yra nutildyti ir įbauginti žmones, sakė I. Ščerbakova.

„Jie pasirengę panaudoti bet kokią jėgą ir parodyti, kad žmonės neturi jokių priemonių apsiginti ir jokių teisių“, – pabrėžė ji.

Pasak jos, uždarydama „Memorial“ Maskva pasiųstų „signalą Vakarams“.

„Tai šou Vakarams: nesvarbu, apie ką šaukiate, mes su savo pilietine visuomene darysime, ką panorėję“, – kalbėjo istorikė.

Jos teigimu, „Memorial“ po netikėto Generalinės prokuratūros sprendimo nuolat sulaukia paramos skambučių ir laiškų iš paprastų žmonių.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas grupės uždraudimo klausimą svarstys per posėdį lapkričio 25 dieną.

Tačiau I. Ščerbakova baiminasi, kad sprendimas dėl „Memorial“ ateities „jau priimtas“.

Sovietinių nusikaltimų ir nusikaltimų Čečėnijoje dokumentavimas

Nuo įkūrimo „Memorial“ nenuilstamai dokumentavo sovietų valdžios nusikaltimus prieš savo žmones. Savo archyvuose organizacija yra surinkusi tūkstančius tokių nusikaltimų liudijimų.

Ši nevyriausybinė organizacija taip pat kovoja už žmogaus teises šių dienų Rusijoje, tyrė Maskvos ir Kremlių palaikančių pajėgų nusikaltimus per Čečėnijos karus praėjusio amžiaus 10-me dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje.

Memorial“ taip pat fiksavo kankinimus ir egzekucijas be teismo autoritarinio lyderio Ramzano Kadyrovo valdomoje Čečėnijoje.

2009 metais dėl savo veiklos buvo pagrobta ir nužudyta „Memorial“ grupės Čečėnijoje direktorė Natalija Estemirova.

Pernai Jurijui Dmitrijevui, vienam iš „Memorial“ istorikų, tyrusių sovietų diktatoriaus Josifo Stalino laikų nusikaltimus, buvo skirta 13 metų laivės atėmimo bausmė dėl kontroversiško kaltinimo lytiniu nusikaltimu prieš nepilnametę.

Grupė tvirtina, kad jis buvo persekiojamas už savo darbą, atskleidžiantį sovietinių laikų siaubus.

„Galite mirti šiandien, aš mirsiu rytoj“

Nepaisant augančių represijų ir didėjančios visuomenės apatijos I. Ščerbakova sako, kad „Memorial“ privalo „kovoti toliau“.

„Tiesa yra mūsų pusėje“, – sakė ji.

I. Ščerbakova įžvelgė vilčių ir tame, kad daug archyvų, susijusių su sovietų represijomis, yra prieinami internete ir jų „neįmanoma“ sunaikinti.

„Situacija nebėra tokia kaip 1970-siais, kai žmonės neturėjo informacijos“, – sakė ji.

Tačiau istorikė baiminasi, kad Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, šlovinanti sovietinę praeitį ir ignoruojanti jos aukas, gali neigiamai paveikti visuomenės nuomonę grupės atžvilgiu.

Stalinistinės diktatūros „siaubingas palikimas“ privedė iki plačiai išplitusio „individualizmo ir cinizmo“ šiuolaikinėje Rusijoje, sakė ji.

Aiškindama rusų abejingumą represijoms I. Ščerbakova pacitavo Nobelio premijos laureatą Aleksandrą Solženyciną, rašiusį apie sovietų Gulagą: „Galite mirti šiandien, aš mirsiu rytoj.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.