„Visame pasaulyje aptarinėjami pastarojo meto įvykiai Baltarusijos pasienyje su Lenkija ir Lietuva. Svarstomi naujų sankcijų Minskui variantai – patraukti atsakomybėn dar daugiau valdininkų, apriboti bendradarbiavimą su migrantus gabenančiomis oro linijomis.
Taip pat bandyti derėtis su Maskva, kuri, kaip manoma, apdraudžia Baltarusijos valdžią, visokeriopai remdama A.Lukašenkos politiką, – radijo stočiai „Echo Moskvy“ kalbėjo ekonomikos mokslų daktaras, Poindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius V.Inozemcevas. – Mano nuomone, tai niekur nenuves. Minsko valdžios taikoma agresijos prieš kaimynus taktika turėtų sukelti daug griežtesnį atsaką.“
Politologo manymu, Europos Sąjungos ir kitų Vakarų valstybių kontrpriemonės turėtų būti grindžiamos dviem pagrindiniais dalykais.
„Pirmiausia reikia pamiršti samprotavimus, kad sankcijos esą neveiksmingos, – viskas priklauso nuo to, kokios jos ir kam taikomos. Šiuo atžvilgiu Baltarusija yra kone idealus objektas: Vakarai joje (kitaip nei Rusijoje) neturi rimtų ekonominių interesų ir nuo Minsko nėra niekaip priklausomi, – teigė V.Inozemcevas. – Tad smogti galima maksimalia jėga ir pačiais įvairiausiais instrumentais.
Sankcijų sugriežtinimas labiausiai turėtų būti susijęs su žmonių ir prekių judėjimu: su Baltarusija ir per ją turėtų būti nutrauktas bet koks transporto susisiekimas, taip pat bet kokios prekybos operacijos, įskaitant bet kokių prekių tiekimą – nuo vaistų iki atsarginių dalių.“
Tai būtų stiprus smūgis Baltarusijos ekonomikai, taip pat ir Rusijos: beveik du trečdaliai Rusijos prekybos su Europa sausumos keliais vyksta per Baltarusiją.
„Dar būtina visiškai sustabdyti visas finansines operacijas, Baltarusijos bankų išduotų kortelių aptarnavimą ir tarptautinius pervedimus, įskaitant atliekamus per „Western Union“ ir „Moneygram“ sistemas, – aiškino V.Inozemcevas. – Galiausiai įmanoma atšaukti Baltarusijos interneto tiekėjų SSL sertifikatus, o tai sukels visišką bankų sistemos, biudžeto proceso ir atsiskaitymų tarp įmonių žlugimą. Rusija šiuo atveju nepadės, nes joje nėra nė vienos įmonės, išduodančios tokius aukščiausio lygio sertifikatus.
Kitaip tariant, Vakarai neturi nieko – išskyrus savo pačių neryžtingumą, – kas trukdytų įvesti sankcijas, kurios galėtų ne tik sugriauti Baltarusijos ekonomiką, kurią diktatorius šizofrenikas laiko savo nuosavybe, bet ir sukurti apčiuopiamų problemų Kremliui.“
Antras dalykas, anot V.Inozemcevo, – būtina persvarstyti Vakaruose nuolat kartojamą mantrą, kad spaudimas Minskui reikš didesnį A.Lukašenkos pasiryžimą paaukoti Baltarusijos suverenitetą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Mano nuomone, tai padaryti nėra paprasta – Baltarusijos žmonės ilgai pakentė diktatorių dar ir todėl, kad jis sumaniai prievartavo pinigus iš Rusijos, nieko už tai neduodamas mainais, ir daugeliu atžvilgių toliau tai daro, – samprotavo politologas. – Todėl pastūmėti A.Lukašenką atsisakyti Baltarusijos suvereniteto reikštų išprovokuoti tautos sukilimą, kuris pernai taip ir neįvyko.
Mano nuomone, sankcijos turėtų įgauti tokį mastą, kad kiekvienas Baltarusijos gyventojas asmeniškai pajustų, kaip brangiai kainuoja turėti dabartinę valdžią.
Sankcijų tikslas turėtų būti pabrėžti dabartinio Baltarusijos valstybingumo neįgalumo jausmą ir provokuoti tokią įvykių raidą, kai A.Lukašenka peržengs bet kokias teisines ribas, – juk Baltarusijos konstitucija nenumato galimybės prisijungti prie kitos valstybės.“
V.Inozemcevas įsitikinęs, kad susidarius tokiai situacijai Minsko diktatorių arba nušluos tautos pasipiktinimo banga, arba jis bus priverstas palikti savo postą „įteikdamas Rusijai savo žmones“. O tai visiškai neprieštarauja Vakarų strateginiams interesams, nes dėl to Rusija gaus didžiulę uždelsto veikimo bombą respublikos pavidalu, kurios gyventojai gerokai europietiškesni ir labiau linkę į protesto akcijas nei Rusijos.
„Pakartosiu pagrindinę tezę: atsakas į politinės menkystės veiksmus, už kurių slypi tik Rusijos subsidijomis remiama ekonomika, savo dydžiu atitinkanti vidutinę Lenkijos vaivadiją, turi būti itin griežtas ir net, sakyčiau, negailestingas, – tvirtino Rusijos politologas. – Nes tylėjimas ar laviravimas tokiose situacijose kaip šiandienė gali sukelti tik dar didesnį įsisiautėjusių posovietinių autokratų įžūlumą ir dar labiau sumažinti Vakarų tikėjimą savo jėgomis ir galimybėmis.“
Ministrai sutarė dėl naujų suvaržymų
ES šalių užsienio reikalų ministrai vakar persvarstė sankcijų Baltarusijai režimą. Atvertas kelias imtis naujų priemonių reaguojant į krizę pasienyje su Bendrija.
Sankcijos gali būti įvestos beveik 30-iai asmenų ir juridinių subjektų Baltarusijoje, kurie prisideda prie migrantų gabenimo per Minską iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos, taip pat jėga stumia juos į ES teritoriją.
Į juodąjį sąrašą tikriausiai pateks Baltarusijos nacionalinė oro vežėja „Belavia“, daug prisidėjusi prie migrantų krizės aštrinimo, nors vakar įmonė paskelbė į Minską nebeskraidinsianti Irako, Afganistano, Sirijos ir Jemeno piliečių iš Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų oro uostų.
JAV prezidentas J.Bidenas pareiškė nerimą dėl situacijos prie išorinės ES sienos: „Tai yra didelė problema. Savo susirūpinimą pareiškėme ir Rusijai, ir Baltarusijai.“
Lietuvos ir dar 16-os Europos šalių parlamentų komitetų, kuruojančių Europos politikos klausimus, pirmininkai kreipėsi į ES ir NATO vadovus siūlydami pradėti tarptautinį teismo procesą prieš A.Lukašenką ir jo pareigūnus dėl Minsko režimo elgesio su migrantais ir už plataus masto nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones.
Siūloma Baltarusijos bylą perduoti Tarptautiniam teisingumo teismui, nes Minsko režimas pažeidė tarptautines konvencijas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą.
Kreipimąsi pasirašė Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Airijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos, Slovėnijos, Slovakijos, Rumunijos, Ukrainos parlamentų ir Europos Parlamento atstovai.
Pasienio regionuose – žmonių netektys
Pastarosiomis dienomis įvykiai Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje pareikalavo aukų.
Palenkės vaivadijos policija pranešė, kad miškingoje vietovėje buvo rastas 20 metų Sirijos piliečio kūnas. Būtent toje vietovėje apie 100 migrantų grupė apgadino tvorą ir bandė jėga veržtis į Lenkiją, bet pareigūnai tam užkirto kelią. Siro mirties priežastį mėgina nustatyti teismo medicinos ekspertai.
Per kitą incidentą netyčia iššovus tarnybiniam ginklui žuvo Lenkijos karys. Pasak dalinio vado, karys tarnavo rezerve – tiesiogiai nedalyvavo veiksmuose prie sienos su Baltarusiją, neturėjo ryšių su migrantais.
Tuo metu per pratybas Baltarusijoje netoli Lenkijos sienos žuvo du Rusijos desantininkai. Šios šalies Gynybos ministerija informavo, kad „dėl netikėto stipraus vėjo gūsio arti žemės susidūrė du kariškiai. Jų parašiutų kupolai subliūško. Vienas parašiutininkų bandė stabdyti abiejų nevaldomą kritimą išskleidęs atsarginį parašiutą, bet dėl nepakankamo aukščio sistema nesuspėjo suveikti“.
Sunkias traumas patyrę karininkas ir šauktinis mirė ligoninėje. Tragiškai pasibaigusi operacija, anot Rusijos gynybos ministerijos, buvo „neplaninis karinės parengties patikrinimas“. Į Baltarusiją pasiųsta apie 250 rusų oro desantininkų, jie išmesti iš lėktuvų Il-76 virš jiems nepažįstamos vietovės Gardino srityje ir dalyvavo bendruose mokymuose su Baltarusijos kariškiais.
Migrantai bando prasiveržti jėga
Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas S.Zarynas pranešė, kad praėjusį savaitgalį dešimtys nelegalių migrantų mėgino prasibrauti į Lenkiją: griovė tvorą, prieš pareigūnus naudojo ašarines dujas, o jiems padėjo Baltarusijos kariškiai – lenkai buvo akinami lazerio spinduliais ir galingais blyksinčiais prožektoriais.
Baltarusijos pareigūnai Čeremchos miestelio rajone prisidėjo naikinant pasienio užtvarą: rovė tvoros stulpus ir traukė pjaunančią vielą naudodamiesi tarnybine transporto priemone. Vis dėlto visus mėginimus veržtis Lenkijos pusė atrėmė.
Lenkijos vidaus reikalų ministras M.Kaminskis pranešė, kad vien migrantų stovykloje Baltarusijos pusėje, prie Lenkijos Kuznicos kontrolės punkto, susitelkę 1500 žmonių ir jų nuolat daugėja.
„Mes stebime, kaip Baltarusijos valdžios organai migrantams tiekia maistą, miegmaišius, palapines, malkas, kirvius, peilius“, – sakė M.Kaminskis. Jis patikino, kad Lenkija turi pakankamai pajėgų apginti sieną su Baltarusija ir kontroliuoti situaciją: šioje vietovėje dislokuota 13 tūkst. lenkų karių, 4,5 tūkst. pasieniečių ir 2 tūkst. policininkų.
Lenkijos prezidento A.Dudos atstovas tarptautiniams reikalams J.Kumochas sakė, kad baiminamasi ginkluotos provokacijos: „Turime būti pasiruošę viskam. Žinome, kad ten yra snaiperių.“
