Italija ir Prancūzija pasirašys naują susitarimą santykiams sutvirtinti

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę lankysis Romoje, kur pasirašys su Italija naują susitarimą, sutvirtinsiantį ryšius tarp dviejų Europos Sąjungos valstybių steigėjų, Bendrijai išgyvenant pokyčius.

Ketvirtadienį E. Macronas pasirašys susitarimą su Italijos vyriausybės vadovu Mario Draghi ir prezidentu Sergio Mattarella.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ketvirtadienį E. Macronas pasirašys susitarimą su Italijos vyriausybės vadovu Mario Draghi ir prezidentu Sergio Mattarella.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2021-11-23 10:06, atnaujinta 2021-11-23 14:43

Ketvirtadienį E. Macronas pasirašys susitarimą su Italijos vyriausybės vadovu Mario Draghi ir prezidentu Sergio Mattarella, o penktadienį susitiks su popiežiumi Pranciškumi, Prancūzijos Katalikų Bažnyčią purtant skandalui dėl kunigų ir kitų dvasininkų vykdyto nepilnamečių lytinio išnaudojimo.

Abi didžiosios Viduržemio jūros valstybės, siejamos istorinių, kultūrinių ir kalbinių ryšių, seniai palaiko glaudžius santykius, kurie pastaraisiais dešimtmečiais tapo dar artimesni dėl svarbaus šių šalių vaidmens Europos Sąjungoje ir NATO.

Nors 2018–2019 metais šalių santykiai buvo trumpam pašliję, kai Italijai vadovavo populistų vyriausybė, dabar abi valstybės siekia akcentuoti visa, kas tarp jų yra bendro.

Nauju susitarimu siekiama sustiprinti bendradarbiavimą visose srityse, pradedant užsienio, gynybos ir saugumo politika ir baigiant migracija, ekonomika, mokslu, kultūra bei tarpvalstybiniais klausimais, nurodė E. Macrono biuras.

Šaltinis Italijos vyriausybėje sakė, kad dokumentas, kuris bus pasirašytas likus kelioms savaitėms iki Prancūzijos pirmininkavimo ES pradžios, turės „simbolinę reikšmę“, Senajam žemynui išgyvenant pokyčius.

Netvarkingas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ir Bendrijos liberalių demokratijų nesutarimai su rytinėmis kaimynėmis sukėlė įtampų bloke, kai jo de facto lyderė, „amžinąja kanclere“ vadinama Angela Merkel palieka Vokietijos politikos sceną po istorinių 16 valdymo metų.

„Turime suteikti struktūrą Prancūzijos ir Italijos santykiams... Nežinome, kokia bus ES po penkerių ar dešimties metų“, – sakė Romos „Tor Vergata“ universiteto profesorius Giuseppe Bettoni.

Migracijos keliama įtampa

Susitarimas buvo rengiamas nuo 2017 metų, bet 2018-aisiais buvo atidėtas, kai Italijoje į valdžią atėjo tuomet prieš isteblišmentą nusistatęs Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) ir antiimigracinė, euroskeptiška „Lyga“, kurių premjerai atvirai kritikavo E. Macroną ir rėmė Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ protestų judėjimą.

Italijoje taip pat seniai rusena pyktis dėl kilusio pojūčio, kad sąjungininkės Europoje paliko šalį vieną prieš dešimtis tūkstančių migrantų, kasmet pasiekiančių jos krantus iš Šiaurės Afrikos.

Tačiau santykiai pagerėjo žlugus M5S ir „Lygos“ vyriausybei, o premjeru vasarį tapus buvusiam Europos centrinio banko vadovui M. Draghi.

Istorikas Markas Lazaras iš Paryžiaus politikos mokslų instituto sakė, kad M. Draghi daro reikšmingą įtaką Briuselyje, o su E. Macronu daug kur sutaria dėl ekonominės politikos ir daugelio milijardų eurų atsigavimo plano, turinčio padėti ES atsigauti po koronaviruso pandemijos.

Vieną seną įtampos židinį pašalino ir E. Macrono sprendimas perduoti kraštutinių kairiųjų „Raudonųjų brigadų“, terorizavusių Italiją 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose, buvusius narius.

Abi šalys labai nori susitarimą pasirašyti iki jį tvirtai remiančio S. Mattarellos pasitraukimo sausio mėnesį. Spėliojama, kad jo vietą galėtų užimti M. Draghi.

Tuo metu E. Macronas tikisi perrinkimo per balandį Prancūzijoje įvyksiančius rinkimus.

„Autoaneksija“

Italijoje, trečioje pagal dydį euro zonos ekonomikoje po Vokietijos ir Prancūzijos, esama tam tikro susirūpinimo dėl galimybės patekti į Prancūzijos orbitą. Pavyzdžiui, ekonomistas Carlo Pelanda skundėsi dėl „pramoninės ir strateginės autoaneksijos“.

„Italija džiaugiasi, kad jos partnerė ją prisimena, bet Prancūzijos tikslas yra truputį paįvairinti savo aljansą su Vokietija“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Lazaras.

E. Macrono susitikimas su popiežiumi Pranciškumi rengiamas vos kelios savaitės po istorinio prancūzų tyrimo, patvirtinusio, kad nuo 6-ojo dešimtmečio daug kunigų lytiškai išnaudojo nepilnamečius.

Tyrimas atskleidė, kad per tą laikotarpį dvasininkų lytinio išnaudojimo aukomis tapo 216 tūkst. nepilnamečių, be to, tūkstančiai pareiškimų gauta dėl Bažnyčios narių pasauliečių vykdyto lytinio išnaudojimo ir dėl Bažnyčios vykdyto nusikaltimų dangstymo.

Spalio 5 dieną nepriklausoma komisija, tyrusi 1950–2020 metais įvykdytus nusikaltimus, pavadino juos „masiniu reiškiniu“, kurį dešimtmečius gaubė „tylos skraistė“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.