Lietuvoje – skirtingų migrantų kaktomuša: į šalį bando patekti ne tik iš Baltarusijos

Nuo represijų Baltarusijoje bėgančių žmonių prašymai išduoti vizas nagrinėjami greitai. Artimųjų Rytų migrantai, vykstantys per Baltarusiją į ES, susiduria su sunkesniu likimu.

Migrantai.<br> TASS/Scanpix nuotr.
Migrantai.<br> TASS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 26, 2021, 7:50 AM

Migrantai per naktį autostopu keliavo iki Dysnos upės, kuri yra jų gimtosios Baltarusijos siena.

Jie manė, kad galės perbristi per ledinį vandenį, tačiau paskubomis pasirinkta vieta pasirodė esanti tokia gili, kad jiems teko plaukti.

Kitame krante auštant jie rado namą, kuriame degė šviesa. Jie paprašė iškviesti policiją.

Migrantai bėgo nuo autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo ir prašė prieglobsčio kaimyninėje Lietuvoje,.

Nuvežti į laikiną stovyklą pasienio apsaugos poste, jie prisijungė prie maždaug tuzino irakiečių, kelių čečėnų ir asmens iš Pietryčių Azijos.

„Mes čia sėdime jau kelias savaites, mėnesius, – pasak vieno iš baltarusių, Aleksandro Dobrijaniko, jiems sakė vienas migrantas. – Mes žinome, kad jūs iš čia išvyksite vos po poros dienų“.

Šiaurės rytų Europos pelkėse ir miškuose susilieja du migracijos srautai ir dvi žmonių nevilties formos. Tai irakiečiai ir kiti asmenys, kuriuos A.Lukašenka nukreipia per Baltarusiją į Lietuvą ir Lenkiją – tai migracijos krizė, kurią organizuoja autokratas, norintis išprovokuoti Vakarus.

Be to, yra baltarusiai, bėgantys nuo A.Lukašenkos, Baltarusijoje prasidėjus tūkstančius areštų sukėlusiai represijų bangai.

Šios dvi grupės, keliaujančios iš Rytų į Vakarus, trumpam susilaukia to paties likimo, kartu apsistodamos pasienio stovyklose ir migrantų centruose.

Tačiau netrukus jų gyvenimai vėl išsiskiria: daugumai baltarusių greitai užtikrinama, kad jie liks Lietuvoje, ir jiems leidžiama laisvai judėti, o kiti mėnesius praleidžia sulaikyti ankštuose kambariuose, laukdami beveik neabejotino prieglobsčio prašymų atmetimo.

Skirtingas elgesys su jais rodo, kad Vakarai tvirtai remia Baltarusijos opoziciją, ir iliustruoja, kokius griežtus moralinius sprendimus priima Europos šalys, pasiryžusios pasipriešinti migracijai iš kitų žemynų.

Lietuva, maža, etniškai vienalytė valstybė, yra abiejų migrantų bangų priešakinėse linijose, laikydama save Vakarų tvirtove, suteikdama prieglobstį Baltarusijos disidentams ir neleisdama atvykti kitiems.

„Jie įsilieja į visuomenę ir visuomenė juos priima“, – apie baltarusius sakė Lietuvos migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

„Mes esame gana ksenofobiški, – sakė ji ir pridūrė, kad pusiau juokauja. – Bet, manau, ir gana racionalūs“.

Lietuva baltarusiams išdavė daugiau kaip 6700 „humanitarinių“ vizų nuo tada, kai sukilimas prieš nesąžiningą A.Lukašenkos perrinkimą 2020 m. pavertė kiekvieną, simpatizuojantį opozicijai, potencialiu taikinius.

Šiais metais šalis patenkino 71 baltarusio prieglobsčio prašymą. JAV valstybės departamentas praėjusią savaitę pagyrė šalį už tai, kad ji „suteikė saugų prieglobstį daugeliui Baltarusijos demokratijos šalininkų“, įskaitant opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają.

Tuo tarpu iš 2639 prieglobsčio prašymų, kuriuos Lietuva išnagrinėjo iš ne baltarusių nuo antplūdžio pradžios, E.Gudzinskaitė teigė, kad tik 10 iš jų buvo patenkinti.

Lietuvos pasienio tarnybos duomenimis, nuo rugpjūčio mėn. migrantams buvo užkirstas kelias įvažiuoti į šalį apie 7 tūkst. kartų.

Tačiau baltarusiai nėra stumiami atgal; kai jie pagaunami nelegaliai atvykę į šalį, jiems leidžiama pasilikti ir prašyti prieglobsčio, sakė tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.

„Tai visiškai kitokia situacija nei atvykstantys migrantai, – sakė generolas R.Liubajevas. – Daugeliu atvejų tie žmonės tiesiog ieško geresnio gyvenimo“.

Migrantų gynėjai teigia, kad ekonominių migrantų ir pabėgėlių skirstymas dažnai yra klaidingas. Teigiama, kad daugelis per Baltarusiją keliaujančių žmonių bėga nuo žlugusių valstybių ir smurto, todėl jiems turėtų būti suteikta tarptautinė apsauga.

Tačiau net Romos katalikų labdaros organizacija „Caritas“, remianti sulaikytus migrantus, teigė, kad daugelis jų gali jos neturėti.

„Didelė šios migrantų krizės problema yra ta, kad tarp šių migrantų yra daug ekonominių migrantų, ir jie naudojami politiniais tikslais“, – sakė Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

Atvykstantys baltarusiai naudojasi gausia diaspora ir paramos grupėmis, kurios jų labui bendradarbiauja su valdžios institucijomis. Tuo metu metų pradžioje Lietuvoje gyveno tik 69 irakiečiai.

Šią vasarą A.Lukašenkos vyriausybė pridėjo skrydžių iš Artimųjų Rytų šalių ir sušvelnino vizų režimą, taip siekdama pritraukti migrantus, kurie vėliau siektų persikelti į kaimynines ES šalis – Lietuvą, Lenkiją ir Latviją.

Dauguma jų siekia keliauti į šalis toliau į Vakarus, pavyzdžiui, Vokietiją.

Lietuva, esanti už dviejų valandų kelio automobiliu nuo Baltarusijos sostinės Minsko, buvo pagrindinis kelionės tikslas, nors pastarosiomis savaitėmis, Vakarų pareigūnų teigimu, Baltarusija daugumą migrantų nukreipė į Lenkiją, kur jų susirėmimai su lenkų policija pateko į pasaulio laikraščių antraštes.

Migracijos sraute baltarusių ir kitų migrantų keliai susikerta visoje Lietuvoje esančiose sulaikymo įstaigose.

Vienoje migrantų stovykloje kirpėjas iš Sirijos savo bendrakeleiviui baltarusiui paaiškino, kad jo šeima išleido santaupas, kad patektų į Europą, ir dabar „nebeturi kelio atgal“.

A.Dobrijanikas sutiko iš gimtojo Čečėnijos regiono Rusijoje bėgančius vyrus, kurie pyko ant prezidento Vladimiro Putino.

Lietuva, kurioje gyvena mažiau nei trys milijonai gyventojų, sunkiai tvarkosi su tūkstančiais atvykėlių, o šį mėnesį vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį. Lietuvos vadovai migrantus pavadino „hibridiniu ginklu“, kuriuo A.Lukašenka „puola demokratinį pasaulį“.

Eyadas, 25 metų siras, liepos mėnesį iš Baltarusijos patekęs į Lietuvą, sakė, kad savęs taip nemato.

„Feisbuke rašoma, kad pabėgėliai yra ginklai, – sakė jis duodamas interviu migrantų centre Rukloje, Vidurio Lietuvoje. – Bet tai nereiškia, kad aš toks esu“.

Eyadas, kuris prašė neskelbti jo pavardės, kad apsaugotų savo tėvus Sirijoje, 2018 m. pabėgo iš šios šalies į Rusiją.

Nusivylęs tuo, kad Maskvoje, kur, pasak jo, dirbo fabrikuose ir šašlykų kioskuose, kaip nelegalus imigrantas vargsta be dokumentų, Eyadas vasarą socialiniame tinkle „Facebook“ perskaitė, kad A.Lukašenka atvėrė savo šalies sienas su Europos Sąjunga.

Jis ir keli kiti migrantai susirado vairuotoją, kuris juos nuvežė į Minską. Tada Eyadas, išstudijavęs palydovines nuotraukas, surado, kaip atrodė, skylėtą vietą Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, iš Minsko ten nuvažiavo taksi ir perėjo pėsčiomis.

„Tai buvo mano šansas“, – sakė jis.

Eyadas yra vienas iš nedaugelio ne baltarusių, kurių prieglobsčio prašymai buvo patenkinti. Prieš kelias savaites jis buvo perkeltas iš buvusiame kalėjime įsikūrusio migrantų centro į centrą Rukloje, kur daugiau kaip 100 mėlynų, pilkų ir baltų konteinerių apgyvendinta daugiau kaip 700 migrantų.

Kai balandį baltarusis Andrejus Suša atvyko į Ruklos centrą, jame buvo mažiau nei 100 žmonių.

A.Sušai, kuriam grėsė kalėjimas už valdžios institucijas įžeidžiančius įrašus internete, šiemet pavyko vienas drąsesnių pabėgimų iš Baltarusijos: gavęs šaukimą atvykti į policijos nuovadą, jis griebė motorizuotą parasparnį, nusvyko į lauką, esantį maždaug už 10 mylių nuo sienos, ir pakilo į orą.

Skrido žemai virš medžių viršūnių, kad išvengtų aptikimo, pasikeitus kelio ženklų kalbai patvirtino, kad yra Lietuvoje, ir įvažiavo į šalį tiek, kiek jam leido degalai. Po to, kai pasidavė, jis liko Ruklos centre, nes neturėjo pinigų vykti kitur.

Vasarą centras ėmė pildytis. A.Sušos kambaryje, kuriame iš pradžių gyveno tik jis ir jo sugyventinė, rugpjūtį jau gyveno septyni žmonės, lovos buvo sukrautos viena ant kitos.

„Mano nervai neatlaikė, – sakė A.Sušas. – Sąlygos buvo nepakeliamos.“

Rugpjūtį jam pavyko susirasti nuomojamą kambarį netoliese esančiame Kauno mieste ir išsikraustyti.

Praėjusią savaitę buvo patenkintas A.Sušos prieglobsčio prašymas – šis procesas daugeliui baltarusių užtruko dėl prašytojų antplūdžio.

Ruklos centre keli Eritrėjos piliečiai pateko į nedidelę ne baltarusių migrantų, kuriems suteiktas prieglobstis, grupę.

Viena 21 metų moteris sakė, kad pirmiausia pabėgo į Etiopiją, kad išvengtų neterminuotos karinės tarnybos Eritrėjoje, o vėliau, Etiopijoje įsiplieskus pilietiniam karui, išskrido į Baltarusiją.

Moteris, nenorėjusi, kad būtų skelbiamas jos vardas ir pavardė, nes bijojo dėl savo šeimos Eritrėjoje, kelis mėnesius gyveno Baltarusijoje, kol rado būdą patekti į Lietuvą.

„Mes atvykome bėgdami nuo diktatoriaus vyriausybės, – sakė ji. – Ir įstrigome diktatoriaus vyriausybėje“.

Parengta pagal „The New York Times“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.