Lenkijos kunigai nepaiso arkivyskupo noro: stoja į pasieniečių pusę

Migracijos krizė Baltarusijos pasienyje ėmė skaidyti Lenkijos bažnyčią, nes didelė dalis kunigų nesutinka su vyskupų raginimais padėti ten įstrigusiems žmonėms.

Lenkija toliau tvirtai laikosi nuostatos per išorinę Europos Sąjungos sieną nepraleisti nė vieno nelegalaus migranto.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Lenkija toliau tvirtai laikosi nuostatos per išorinę Europos Sąjungos sieną nepraleisti nė vieno nelegalaus migranto.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Specialiai „Lietuvos Rytui“, Varšuva

Nov 28, 2021, 2:18 PM

„Lenkijos bažnyčioje vyksta neregėti dalykai: Vyskupų konferencijos pirmininkas ragina rinkti lėšas humanitarinei pagalbai migrantams, tačiau kunigai to nenori daryti“, – pareiškė politologas Jacekas Zakowskis.

Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pacitavo viešus kelių kunigų pareiškimus: jie atvirai sukritikavo Vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Stanislawo Gadeckio raginimą rinkti paramą per Lenkijos sieną į Vakarus norintiems prasiveržti migrantams.

Tokia lėšų aukojimo akcija bažnyčiose turėjo būti vykdoma praėjusį sekmadienį.

Surinktus pinigus planuojama perduoti „Caritas“ skyriams, kad šios katalikiškos organizacijos darbuotojai pasienyje migrantams galėtų parūpinti maisto, vaistų ir rūbų paketų.

„Nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis migrantai čia atsidūrė, jiems yra būtina mūsų dvasinė bei materialinė parama, o ją galima teikti be skriaudos Lenkijos saugumui“, – laiške kunigams parašė arkivyskupas S.Gadeckis.

Anot radijo „Radio ZET“, toks Vyskupų konferencijos pirmininko kreipimasis įsiutino dalį kunigų.

Krokuvos dvasininkas Tadeuszas Isakowiczius-Zaleskis savo paskyroje „Facebook“ rėžė: „Remiu įvairias humanitarines akcijas, bet šios, paskelbtos arkivyskupo S.Gadeckio, – ne“.

65-erių T.Isakowiczius-Zaleskis pareiškė, jog pats yra jau per senas, tačiau kitus kunigus paragino vykti į pasienį suteikti moralinės paramos – bet ne migrantams, o jų į Lenkijos teritoriją neįleidžiantiems pasieniečiams ir kariškiams.

Poznanės kunigas Danielius Wachowiakas savo paskyroje „Twitter“ tinkle parašė: „Kalbėjausi su kunigais ir užtikrinu jus, kad dauguma palaiko tuos, kuriuos reikia palaikyti.“ Šį sakinį dvasininkas pabaigė Lenkijos vėliavos simboliu.

D.Wachowiakas dar pridūrė: „Jėzaus tapatinimas su kiekvienu migrantu yra madingas supaprastinimas.“

Kunigas apgailestavo, jog kai kurie vyskupai nelegalių migrantų klausimu perėjo į Bažnyčią kritikuojančių ateistų ir abortų šalininkų stovyklą.

Svidnicos miesto kunigas Marcinas Januszkiewiczius parašė: „Po Dievo antroje vietoje kiekvienam lenkui turi būti meilė Lenkijai.“ Jis paragino to nepamiršti ir vyskupus.

„Gazeta Wyborcza“ kalbintas kunigas apie lėšų aukojimą įstrigusiems pasienyje su Baltarusija pareiškė, kad šią labdaros akciją vykdė atmestinai, nes su ja nesitapatino. Dvasininkas prisipažino: jam daug svarbiau surinkti pinigų Kalėdų dovanoms, skirtoms neturtingiems parapijiečiams.

Taip kategoriškai kaip Lenkijos Vyskupų konferencijos pirmininkas S.Gadeckis migrantus remti agituoja nedaug Bažnyčios tarnų.

Vienas jų – Varšuvos vyskupas Kazimieras Nyczas, kuris su kitų religinių bendruomenių vadovais Lenkijoje ir Varšuvos meru Rafalu Trzaskowskiu pasirašė bendrą kvietimą padėti migrantams.

Tai itin papiktino Lenkijos vicepremjerą bei kultūros ministrą Piotrą Glinskį, jis vyskupo K.Nyczo elgesį pavadino neatsakingu: „Lenkija yra atakuojama ir visi turime būti vieningi.“

Žurnalo „Newsweek“ teigimu, šalies vicepremjero kritika K.Nyczui liudija: valdančioji katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) nori, kad Bažnyčia nesikištų į migrantų problemą.

Valdantiesiems esą labiau patinka religinės radijo stoties „Radio Maryja“ įkūrėjo ir vadovo Tadeuszo Rydzyko pozicija.

Šis kunigas nelegalių migrantų krizę įvardijo kaip „blogio ataką prieš mūsų tėvynę“ ir pagyrė TTP, nes tiktai jos dėka į Lenkiją nepriplūdo musulmonų.

Bet tokie T.Rydzyko teiginiai sulaukė žmogaus teisių gynėjų replikos: vienas iš migrantų, miręs Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, buvo 24-erių siras krikščionis, kurio vardas Issa reiškia Jėzų.

Tyrimas: lenkai nenori priimti į šalį migrantų

Už migrantų priėmimą Lenkijoje – tik 6,1 proc. apklaustųjų, prieš – 31,3 proc., o 25,1 proc. siūlo padėti migrantams ten, kur jie yra – Baltarusijoje arba Vidurinių Rytų šalyse. Tai rodo Lenkijos tyrimų centro „United Surveys“ duomenys.

Apklausos dalyviams buvo pasiūlyta pasirinkti iš aštuonių žingsnių, kurie, jų manymu, galėtų prisidėti prie migracijos krizės sprendimo.

49,1 proc. respondentų mano, kad šalies vyriausybė padėčiai pasienyje su Baltarusija sureguliuoti turi pasitelkti sąjungininkus, taip pat ir NATO. Lenkijos valdžios deryboms su Baltarusijos diktatoriumi A.Lukašenka pritaria tik 7,7 proc. tyrimo dalyvių.

Už tai, kad Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje kuo greičiau būtų pastatyta 180 km ilgio ir 5 m aukščio tvora su judesio jutikliais ir stebėjimo kameromis, yra 33,6 proc. lenkų. 16,8 proc. įsitikinę, kad reikia didinti sieną saugančių pareigūnų skaičių.

A.Lukašenka – tik vykdytojas

Vertindamas padėtį pasienyje su Baltarusija Lenkijos užsienio reikalų ministras Z.Rau pareiškė: „Lenkija atvira deryboms su Rusija. Tačiau kalbant apie Lenkijos ir Baltarusijos santykius mes manome, kad jie turėtų būti aptariami su Baltarusijos valdžia techniniu lygiu. A.Lukašenka – tik plano vykdytojas, o režisieriai yra Maskvoje.“

Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, Rusijos ir Baltarusijos dirbtinai sukelta migracijos ir politinė krizė yra iššūkis ne tik Europos Sąjungai, bet ir NATO. Šiai situacijai daugiausia dėmesio bus skiriama artimiausiame NATO šalių užsienio reikalų ministrų posėdyje Rygoje.

Pasak Z.Rau, NATO žvalgyba patvirtina, kad Rusija telkia kariuomenę prie Ukrainos sienos: „Rusija įgyvendina sienų keitimo scenarijų. Nuo šios Kremliaus politikos pirmiausia nukentėjo Gruzija, o paskui – Ukraina. Jokia žvalgyba negali nustatyti, koks galutinis Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu tikslas. Rusijai labai naudingi pačios sukelti ir įšaldyti konfliktai. Tada ji nori imtis taikdarės vaidmens.“

Kurdai tapo pasipelnymo įrankiu

Kurdų regioninės vyriausybės Irako šiaurėje vadovas M.Barzani netiki, kad tiek daug irako kurdų sprendimą išvykti į Baltarusiją lėmė ekonominė krizė ar stabilumo stygius.

M.Barzani pareiškė, kad daugelį migrantų suklaidino prekybos žmonėmis tinklai ir kontrabandininkai: „Jie norėjo pasinaudoti šiais žmonėmis savo pačių tikslais, pasipelnyti.“

Kurdų regionai Irako šiaurėje yra nepriklausomi nuo centrinės vyriausybės Bagdade. Jie laikomi sąlygiškai stabiliais, bet ten, kaip ir likusioje šalyje, – smarki ekonominė krizė.

Pasak M.Barzani, migrantai neatvyko į Baltarusiją neteisėtai, turėjo vizas, o daugeliu atvejų už kelionę paklojo dideles sumas: „Jie išleido tūkstančius dolerių. Joks nepasiturintis žmogus neturi tiek pinigų, kad taptų pabėgėliu.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?