Derybos buvo laikinai sustabdytos birželį, diplomatams su pozityvia gaida pareiškus, kad susitarimas ranka pasiekiamas. Tačiau ultrakonservatyvių pažiūrų Ebrahimo Raisi išrinkimas Irano prezidentu sumaišė visas kortas.
Iranas kelis mėnesius ignoravo Vakarų šalių raginimus atnaujinti derybas, toliau stiprindamas savo branduolinės programos pajėgumus.
Nors derybos pagaliau atnaujinamos, nuotaika nėra labai džiugi.
JAV specialusis pasiuntinys Iranui Robas Malley sakė, kad Teherano nusiteikimas „nepranašauja nieko gero deryboms“.
„Jeigu jie mėgins perlenkti lazdą, mes, suprantama, nesėdėsime sudėję rankų“, – praėjusią savaitę jis sakė radijui NPR.
„Rizikinga padėtis“
Pagal Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą sutartį, pasirašytą 2015 metais, Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Pastaraisiais mėnesiais Teheranas padidino urano sodrinimą iki beprecedenčio lygio ir apribojo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), kuriai pavesta stebėti Irano branduolinius objektus, inspektorių veiklą šalyje.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi praėjusią savaitę lankėsi Teherane, vildamasis išspręsti kelis daugiausiai nesutarimų tarp agentūros ir Irano keliančius klausimus.
Visgi sugrįžęs po vizito jis nurodė, kad nebuvo pasiekta pažangos tais klausimais, kuriuos jis iškėlė Teheranui.
Nenorėdami pakenkti deryboms dėl JCPOA, Vakarų diplomatai sutarė nedėti pastangų, kad TATENA Valdytojų taryba priimtų Iranui nepalankią rezoliuciją praėjusią savaitę vykusiame susitikime.
Tačiau JAV pareiškė, jog gali gruodį sušaukti specialų TATENA Valdytojų tarybos posėdį, jei aklavietė tęsis.
„Irano nenoras rasti palyginti paprastą kompromisą su TATENA rodo nekokias branduolinių derybų perspektyvas“, – sakė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas Henry Rome'as.
„Iranas gali tikėtis, kad jo nevaržomos branduolinės veiklos pažanga... padidins spaudimą Vakarams greitai užleisti savo pozicijas derybose“, – sakė jis, tačiau pridūrė, jog tai „veikiausiai duos priešingų rezultatų“.
„Padėtis dėl Irano branduolinės veiklos tampa vis rizikingesnė“, – praėjusią savaitę sakė Kelsey Davenport iš JAV įsikūrusios Ginklų kontrolės asociacijos.
Iranas teigia esąs „tvirtai pasiryžęs“ išgelbėti branduolinį susitarimą
Iranas yra „tvirtai pasiryžęs“ atnaujintų derybų Vienoje metu pasiekti susitarimą su galingosiomis pasaulio valstybėmis ir atgaivinti 2015 m. sudarytą branduolinį susitarimą, teigė šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
„Islamo Respublikos delegacija atvyko į Vieną tvirtai pasiryžusi pasiekti susitarimą ir tikisi produktyvių derybų, – reporteriams sakė Saidas Khatibzadeh. – Vyriausybė parodė savo ryžtą ir rimtą nusiteikimą, nusiųsdama visiems žinomą, gerą komandą. Jei kita pusė parodys tokį pat ryžtą, eisime tinkamu keliu susitarimo link.“
Anot vietos žiniasklaidos, laikinojo užsienio reikalų ministro Ali Bagherio vadovaujama Irano delegacija prieš naująjį derybų ratą buvo reikšmingai išplėsta.
„Jei Jungtinės Valstijos atvyks į Vieną pasiryžusios įveikti aklavietę ir problemas, dėl kurių nesutarėme per ankstesnius derybų ratus, tolesnis dialogas bus kur kas lengvesnis“, – teigė atstovas.
Nuo birželio įstrigusios derybos pirmadienį bus atnaujintos Austrijos sostinėje. Jose dalyvaus Irano, Jungtinės Karalystės (JK), Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos atstovai, kurie mėgins atgaivinti 2015 m. sudarytą branduolinį susitarimą.
Derybose taip pat netiesiogiai dalyvaus JAV, kurios 2018 m. vienašališkai paliko šį susitarimą.
