Vilniuje viešinti Nobelio laureatė N. Murad prašo Lietuvos padėti užtikrinti jazidų saugumą pasienyje

Vilniuje lankosi Nobelio taikos premijos laureate Nadia Murad.

N.Murad su premjere Ingrida Šimonyte.<br>T.Bauro nuotr.
N.Murad su premjere Ingrida Šimonyte.<br>T.Bauro nuotr.
Nobelio taikos premijos laureatė Nadia Murad.<br>T.Bauro nuotr.
Nobelio taikos premijos laureatė Nadia Murad.<br>T.Bauro nuotr.
Nobelio taikos premijos laureatė Nadia Murad.<br>T.Bauro nuotr.
Nobelio taikos premijos laureatė Nadia Murad.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 29, 2021, 12:02 PM, atnaujinta Nov 29, 2021, 2:35 PM

Pirmadienį numatytas jos susitikimas su premjere Ingrida Šimonyte, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Pasak premjerės atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, vizitas vyksta N. Murad iniciatyva.

„Ji aktyviai rengia panašius susitikimus su lyderiais visame pasaulyje ir taip siekia kuo labiau padidinti jazidų patiriamų problemų žinomumą“, – BNS sakė R. Jakilaitienė.

N. Murad Nobelio taikos premija skirta 2018 metais už kovą su lytiniu smurtu karo ir ginkluotų konfliktų metu.

Buvusi džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ belaisvė jazidų aktyvistė N. Murad siekia tarptautinio teismo „Islamo valstybės“ vadeivoms už nusikaltimus prieš jos bendruomenę.

Nobelio taikos premijos laureatė Nadia Murad prašo Lietuvos ir kitų Europos šalių pagalbos, užtikrinant „šimtų jazidų“ saugumą pasienyje su Baltarusija ir sudarant galimybes jiems prašyti prieglobsčio.

„Pasienyje ir stovyklose yra šimtai jazidų. (...) Tiems, kurie siekia prieglobsčio, reikia padėti rasti saugų ir teisėtą būdą jį gauti ir vėl netapti prekiautojų žmonėmis aukomis“, – pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte žurnalistams sakė aktyvistė.

Pasak jos, iš Irako bėgantys ir Baltarusijoje, pasienyje su Europos Sąjunga, įstrigę jazidai yra nukentėję nuo genocido: buvo išnaudojami, neteko šeimos narių, namų, tad jiems būtina pagalba.

Nobelio premijos laureatės teigimu, jazidams sugrįžimas į Iraką yra pavojingas, mat ten jų saugumu nesirūpinama.

Jazidai yra kurdų etnoreliginė grupė, daugiausiai gyvenanti šiaurės Irake.

Irako piliečių yra daugiausiai tarp migrantų, šiemet kirtusių ir bandančių kirsti Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos sieną iš Baltarusijos.

Vakarai kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.

Anot N. Murad, tarptautinės bendruomenės spaudimas reikalingas siekiant užtikrinti ir jazidų teise Irake.

„Dirbdami su Irako vyriausybe, įsitikinkite, kad bendruomenėms, patyrusioms genocidą ir smurtą, suteikiama tinkama pagalba. (...) ES parama, skirta Irakui, nepasiekia žmonių, kurie susidūrė su smurtu ir gyvena stovyklose“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėja.

„Jie nebuvo apsaugoti, kai „Islamo valstybė“ puolė, jie nėra apsaugoti ir dabar“, – pridūrė ji.

N. Murad teigimu, dalis jazidų dar ir šiuo metu gyvena stovyklose.

Po susitikimo išplatintame Vyriausybės pranešime I. Šimonytė išreiškė palaikymą Nobelio laureatės veiklai, padedant ginkluotuose konfliktuose nukentėjusiems žmonėms, ypač moterims ir merginoms, patyrusioms seksualinę prievartą.

„Nors matome pažangą kovoje su „Islamo valstybe“, deja, pasaulyje vis dar vyksta daug ginkluotų konfliktų, o autoritariniai režimai darosi vis įžūlesni, įskaitant ir Europos žemyną“, – sakė ministrė pirmininkė. – Todėl labai svarbu, kad demokratinės valstybės, pilietinė visuomenė, nevyriausybinės organizacijos visame pasaulyje palaikytų vieni kitus, koordinuotų savo veiksmus teikdami pagalbą.“

Jungtinių Tautų geros valios ambasadore kovos su prekyba žmonėmis klausimais N. Murad buvo viena iš tūkstančių jazidų moterų ir mergaičių, kurias 2014 metais per savo didžiulio masto puolimą pagrobė džihadistai.

25 metų irakietę N. Murad iš jazidų bendruomenės 2014-aisiais pagrobė IV kovotojai. Ji tris mėnesius buvo sekso vergijoje, kol pavyko pabėgti.

Atgavusi laisvę ji pradėjo organizuoti kampanijas nuo genocido apsaugoti Šiaurės Irake gyvenančią jazidų bendruomenę, kurią sudaro apie 500 tūkst. žmonių.

IV kovotojai Irake ir Sirijoje tebelaiko vergijoje šimtus jazidų moterų ir mergaičių. Senovinę jazidų religiją IV ir kiti islamo griežtosios linijos šalininkai laiko erezija.

Nelaisvėje šios moterys ir mergaitės buvo prievartaujamos ir žalojamos.

Vyresnėms moterims ir vyrams per šį džihadistų puolimą, kurį JT yra įvardijusios tikėtinu genocidu, buvo rengiamos masinės egzekucijos. N. Murad neteko motinos ir šešių brolių.

2014 metais į nelaisvę paimta Nobelio premijos laureatė buvo prievarta ištekinta, mušama ir žaginama, kol galiausiai sugebėjo pabėgti nuo savo kankintojų.

Atgavusi laisvę ji pradėjo organizuoti kampanijas nuo genocido apsaugoti šiaurės Irake gyvenančią jazidų bendruomenę, kurią sudaro apie 500 tūkst. žmonių.

N. Murad Nobelio taikos premija skirta 2018 metais už kovą su lytiniu smurtu karo ir ginkluotų konfliktų metu.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.