Ši raginimą D. Kuleba išsakė Rygoje susitikęs su aukščiausio rango diplomatais iš Aljanso valstybių.
NATO tariasi, kaip reaguoti į Rusijos pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina, Vakarų šalims nerimaujant, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali planuoti invaziją į tą šalį.
Ukrainos diplomatijos vadovas pasisakė už trijų krypčių požiūrį, apimantį aiškų komunikavimą Maskvai, sankcijų paketo ruošimą ir didesnę karinę paramą Kijevui.
NATO diplomatijos vadovai Rygoje aptars Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos
„Esame tikri, kad suvieniję mūsų pastangas, veikdami koordinuotai, galėsime atgrasyti prezidentą Putiną ir demotyvuoti jį pasirinkti blogiausią scenarijų – karinę operaciją“, – sakė D. Kuleba per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Rygoje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas po antradienį įvykusių sąjungininkių derybų įspėjo, kad Rusija „brangiai sumokės“, jei pradės operaciją prieš Ukrainą. Jis sakė, kad Aljanso narės gali imtis prieš Rusiją sankcijų.
Pati NATO dėl sankcijų nesprendžia.
Ukraina, kurios pastangos prisijungti prie JAV vadovaujamo bloko įstrigo, sulaukia vis didesnės karinės paramos iš NATO valstybių.
Maskva, 2014 metais atplėšusi nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir remianti su Kijevu kovojančius separatistus, griežtai neigia planuojanti ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu.
Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį sakė, kad karinės pratybos ir kiti Vakarų bei Ukrainos veiksmai kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir įspėjo neperžengti Kremliaus nubrėžtų „raudonų linijų“.
„Žiūrėkit, jie [dar] metų pradžioje kalbėjo apie galimą Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje. Bet, kaip matote, to neįvyko“, – sakė V. Putinas.
Naujas pajėgų telkimas atrodo panašus į stebėtą balandį, kai Rusija prie sienos su Ukraina buvo pasiuntusi apie 100 tūkst. karių. Vėliau Maskva paskelbė, kad dalį kontingento atitraukia.
Maskva kaltina Kijevą telkiant karius prie separatistų kontroliuojamų rytinių teritorijų
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Ukraina sutelkė dešimtis tūkstančių karių šalies rytuose, kur Kijevas kovoja su Rusijos palaikomais separatistais, augant nerimui dėl seniai rusenančio konflikto eskalacijos.
Kijevo sąjungininkės Vakaruose praėjusį mėnesį ėmė skambinti pavojaus varpais dėl naujo Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir įspėjo dėl galimo įsiveržimo žiemą.
Kremlius tokias kalbas atmetė ir apkaltino Vakarus, kad šie eskaluoja įtampą, tiekdami Ukrainai modernią modernią ginkluotą, rengdami pratybas Juodojoje jūroje ir siųsdami bombonešius link Rusijos sienų.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos didina savo karinę galią, telkia sunkiąją techniką ir karius“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Remiantis kai kuriais pranešimais, konflikto zonoje esančių Ukrainos karių skaičius jau pasiekė 125 tūkst.“, – sakė ji ir nurodė, jog tai yra pusė visų Ukrainos pajėgų karių.
Susiję straipsniai
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministerijai antradienį paskelbė, kad Maskva sutelkė 115 tūkst. karių aplink Ukrainą, 2014 metais Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje ir dviejuose rytiniuose Ukrainos regionuose, kontroliuojamuose Maskvos remiamų separatistų.
Kijevas ir jo sąjungininkės Vakaruose seniai kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų separatistus. Maskva tai neigia.
Konfliktas Ukrainos rytuose jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Metų pradžioje suintensyvėjus susirėmimams, Rusija pavasarį netoli sienos su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių. Po kelių savaičių Maskva paskelbė pajėgas atitraukianti, bet Kijevas ir Vašingtonas tąsyk teigė, kad atitraukimas buvo riboto masto.
Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis nekart įspėjo, kad Maskva gali apkaltinti Ukrainą tariama provokacija ir pasinaudoti tuo kaip pretekstu puolimui surengti. Kremlius tokius pareiškimus atmeta ir vadina juos „isterija“.