„Baltarusijos sprendimas pripažinti okupuotą Krymą [Rusijos teritorija] reikštų, jog mūsų dvišaliuose santykiuose peržengta riba, už kurios nebėra kelio atgal, ir mes elgsimės atitinkamai, nes mums Krymas – ne kompromisų objektas“, – Rygoje sakė D. Kuleba.
Ministras taip pat sakė, kad Ukraina laiko Baltarusiją potencialiu grėsmių šaltiniu.
„Mes jau skyrėme reikšmingų išteklių mūsų šiaurinei sienai su Baltarusija. Iš esmės dabar turime šiaurinį mūsų šalies gynybos flangą“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Milijardas eurų valdžios perversmui Kijeve: nerimą kelia ir Rusijos pajėgų telkimas pasienyje
Antradienį autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Maskvos aneksuotas Krymas yra de facto Rusijos dalis.
Rusijai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymą, taip pat pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, Baltarusijoje kilo nerimas.
A. Lukašenka buvo smarkiai spaudžiamas viešai apibrėžti savo poziciją dėl Krymo, bet iki šiol aiškiai neparemdavo Kremliaus.
Jo pareiškimas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ yra vienas aiškiausių jo pasisakymų Krymo statuso klausimu po pusiasalio aneksijos.
„Visi suprantame, kad de facto Krymas yra Rusijos Krymas. Po referendumo Krymas ir de jure tapo Rusija“, – sakė A. Lukašenka.
Jis pranešė planuojantis apsilankyti Kryme. Jo kelionė prilygtų Krymo pripažinimui Rusijos teritorija.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metų kovą, po referendumo, kurį Kijevas ir Vakarai vadina neteisėtu. Jis buvo surengtas po sukilimo Kijeve, kai buvo nušalintas prorusiškas Ukrainos lyderis.
Rusija yra artimiausia Baltarusijos sąjungininkė; abi šios šalys yra sudariusios formalią „sąjungą“ ir glaudžiai bendradarbiauja prekybos bei karinėje srityse, nors ginčijasi dėl tokių klausimų kaip energijos kainos.
Kilus sunkiai Minsko santykių su Vakarais krizei A. Lukašenka buvo priverstas dar labiau šlietis prie Rusijos.
Briuselis pasmerkė opozicijos protestų slopinimą Baltarusijoje ir atsisakė pripažinti ginčijamą A. Lukašenkos perrinkimą 2020 metais, todėl santykiai smarkiai atvėso.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasisako už „tiesiogines derybas“ su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino rengti tiesiogines derybas su Rusija, kad būtų užbaigtas jau aštuntus metus besitęsiantis karas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose.
„Privalome pasakyti tiesą, kad negalėsime užbaigti karo be tiesioginių derybų su Rusija“, – skelbdamas metinę kalbą įstatymų leidėjams sakė V. Zelenskis.
Šis jo pareiškimas nuskambėjo Užsienio reikalų ministerijai ankstesnę dieną paskelbus, kad Rusija sutelkė 115 tūkst. karių aplink Ukrainą, Krymo pusiasalyje, kurį 2014 metais Maskva aneksavo, taip pat dviejuose Ukrainos rytiniuose regionuose, kur yra įsitvirtinę Kremliaus palaikomi separatistų kovotojai.
„Būkime sąžiningi, karas Donbase tęsiasi aštuonerius metus. Aštuoneri metai nuo Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos“, – kalbėjo V. Zelenskis ir pridūrė „nebijąs“ tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Privalome kalbėtis, žinodami, kad turime stiprią ir pajėgią kariuomenę“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis taip pat paragino Ukrainos politikus išlikti vieningus Rusijos agresijos akivaizdoje.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant į separatistų kontroliuojamas teritorijas karius ir ginkluotę, bet Maskva tokius kaltinimus neigia.
Konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė jau per 13 tūkst. žmonių gyvybių.
JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai aptars Ukrainos klausimą
Tvyrant karinei įtampai Ukrainos ir Rusijos pasienyje, ketvirtadienį Stokholme susitiks JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. JAV atstovas trečiadienį Rygoje sakė, kad A. Blinkenas ir S. Lavrovas kalbėsis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimo kuluaruose. Prieš tai JAV valstybės sekretorius susitiks su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytru Kuleba.
Susiję straipsniai
A. Blinkenas šiuo metu dalyvauja NATO užsienio reikalų ministrų konferencijoje Latvijos sostinėje Rygoje, kurioje pirmiausiai kalbama apie įtampas su Rusija. NATO kaltina Maskvą jau antrą kartą šiais metais Ukrainos pasienyje sutelkus dalinius, tankus ir kitą sunkiąją ginkluotę.
Karinis aljansas baiminasi, kad gali pasikaroti 2014 metų situacija. Tada Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Santykiai su Maskva nuo tada yra žemumose.
Ukrainos užsienio reikalų ministro D. Kulebos duomenimis, Rusija pasienyje sutelkė 115 000 kareivių. Jis trečiadienį pasisakė už „atgrasymo paketą“, kad Rusija būtų sulaikyta nuo jo šalies puolimo.
ESBO susitikimas gruodžio 2 ir 3 dienomis vyks Stokholme. Nuo Krymo aneksijos 2014-aisiais ir didėjant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų, ESBO siekia įtampos mažinimo konflikte.