JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas surengs derybas netoli Stokholmo vyksiančio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimo kuluaruose.
ESBO yra vienas iš nedaugelio tarptautinio dialogo forumų, kuriam priklauso ir JAV, ir Rusija.
Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, institucijai pavesta stebėti, kaip laikomasi taikos susitarimų, kuriais siekiama išspręsti konfliktą su separatistais Rytų Ukrainoje.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pastarosiomis savaitėmis skambina pavojaus varpais dėl naujo Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir galimos invazijos.
Rusija įnirtingai neigia planuojanti įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą.
„Ryžtingai reaguosime“
A. Blinkenas per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Rygoje trečiadienį sakė esąs „labai susirūpinęs dėl įrodymų, kad Rusija planavo reikšmingus agresyvius veiksmus prieš Ukrainą“.
„Mes nežinome, ar prezidentas [Vladimiras] Putinas priėmė sprendimą įsiveržti. Mes žinome, kad jis kuria galimybę tai padaryti per trumpą laikotarpį, jei taip nuspręs“, – sakė jis.
A. Blinkenas tvirtino, kad „diplomatija yra vienintelis atsakingas būdas išspręsti šią potencialią krizę“, tačiau perspėjo, kad Maskva sulauks „toli siekiančių ir ilgalaikių pasekmių“, jei imsis bet kokios agresijos.
„Mes aiškiai nurodėme Kremliui, kad reaguosime ryžtingai, įskaitant daugybę didelio poveikio ekonominių priemonių, kurių anksčiau nenaudojome“, – pridūrė amerikiečių diplomatijos vadovas.
Maskva savo ruožtu trečiadienį apkaltino Ukrainą dešimčių tūkstančių karių telkimu šalies rytuose, didėjant susirūpinimui dėl eskalacijos.
V. Putinas taip pat paragino pradėti derybas su Vakarais, norėdamas gauti „teisinių garantijų“, kad nebus tolesnės NATO plėtros į Rytus ir bet kokių ginklų sistemų dislokavimo prie Rusijos sienos.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo didelei daliai Rytų Europos prisijungus prie JAV vadovaujamo bloko, Maskva nepriima perspektyvos, kad Ukraina, kurios pastangos įstoti į NATO šiuo metu yra įstrigusios, vieną dieną gali pasekti jų pavyzdžiu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu paragino rengti tiesiogines derybas su Rusija, kad būtų užbaigtas jau aštuntus metus besitęsiantis karas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose.
„Lemiama akimirka“
Prieš susitikdamas su S. Lavrovu, A. Binkenas ESBO susitikimo, vyksiančio netoli Stokholmo Arlandos oro uosto, kuluaruose, planuoja derybas su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba.
Be Ukrainos, kiti klausimai, kurie greičiausiai bus aptarti Švedijoje, yra migrantų krizė Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje bei atsinaujinantys susirėmimai tarp ESBO narių Armėnijos ir Azerbaidžano.
Seniai planuotas ESBO susitikimas „vyksta lemiamą akimirką“, didėjant įtampai prie Europos slenksčio, pareiškė JAV ambasadorius prie ESBO Michaelas Carpenteris.
ES trečiadienį pasiekė susitarimą dėl naujų sankcijų Baltarusijai, o Bendrijos pavyzdžiu netrukus paseks ir Jungtinės Valstijos, pranešė JAV valstybės departamentas.
Per ESBO ministrų plenarinę sesiją tikriausiai nebus priimta jokių svarbių susitarimų, nes tam reikalingas vieningas sutarimas.
Maskva dažnai blokuoja rezoliucijas dėl Ukrainos dėl to, kad Krymas pripažįstamas Ukrainos dalimi arba Rusija įvardijama kaip tiesioginė konflikto Donbase veikėja, o Maskva jį oficialiai vertina kaip Ukrainos vidinį konfliktą.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant į separatistų kontroliuojamas teritorijas karius ir ginkluotę, bet Maskva tokius kaltinimus neigia.
Konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė jau per 13 tūkst. žmonių gyvybių.
A. Blinkeno ir S. Lavrovo derybos yra pirmasis šių dviejų valstybių aukšto lygio atstovų susitikimas nuo birželio, kai Ženevoje susitiko prezidentai Joe Bidenas ir V. Putinas.
JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai jau buvo susitikę gegužę Islandijoje. Ten vyko Arkties Tarybos susitikimas.
V. Putinas siekia „konkrečių susitarimų“, kad NATO nesiplės į rytus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė norintis „konkrečių susitarimų“ su NATO, kad Aljansas nesiplės į rytus.
Tai jis pareiškė Vakarams kaltinant Kremlių invazijos į Ukrainą planavimu.
„Per dialogą su JAV ir jų sąjungininkėmis reikalausime parengti konkrečius susitarimus, panaikinančius bet kokią galimybę NATO toliau slinkti į rytus ir šalia Rusijos teritorijos dislokuoti mums grėsmę keliančias ginklų sistemas“, – sakė V. Putinas.
„Siūlome dėl to pradėti rimtas derybas“, – kalbėjo jis, per ceremoniją Kremliuje priimdamas naujai paskirtų ambasadorių skiriamuosius raštus.
Rusijos lyderis akcentavo, kad Maskva siekia „teisinių garantijų“ ir kad Vakarai „nevykdė savo žodinių įsipareigojimų“ dėl NATO nesiplėtimo į rytus bei „ignoravo“ Rusijos susirūpinimą.
JAV trečiadienį paskelbė turinčios įrodymų, kad Rusija gali planuoti invaziją į Ukrainą, ir pagrasino Maskvai tokiu atveju paskelbti naujų ekonominių sankcijų.
V. Putinas sakė, kad Rusija reaguoja į „didėjančią grėsmę“ prie savo vakarinių sienų.
Jis pareiškė, kad NATO karinė infrastruktūra yra „arti“ Rusijos sienų ir kad Maskvai tai „daugiau nei rimta“.
„Šioje situacijoje mes imamės adekvačių karinių techninių priemonių, – sakė Rusijos lyderis. – Tačiau, kartoju, mes niekam negrasiname.“
Vėliau trečiadienį kalbėdamas per NATO susitikimą Rygoje, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad Maskva „neturi teisės“ spręsti dėl Kijevo santykių su Aljansu.
„Rusija negali sustabdyti Ukrainos artėjimo prie NATO ir neturi teisės tarti kokį nors žodį atitinkamose diskusijose“, – sakė D. Kuleba.
„Bet kokie Rusijos pasiūlymai aptarinėti su NATO ar JAV bet kokias vadinamąsias garantijas, kad Aljansas nesiplės į rytus, yra neteisėti“, – pareiškė jis.
D. Kuleba paragino JAV vadovaujamą Aljansą priimti „atgrasymo paketą“, galintį užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pastarosiomis savaitėmis skambina pavojaus varpais dėl naujo Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir galimos invazijos.
Rusija, kuri 2014-aisiais atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, be to, remia separatistus Rytų Ukrainoje, įnirtingai neigia planuojanti naują įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą.
