Rusijos valstybinės žiniasklaidos „RIA Novosti“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad susitikimas prasidėjo lengva nata – V.Putinas, šypsodamasis pasisveikino su J.Bidenu, kuris pradėjo pokalbį, pasakydamas Rusijos prezidentui, jog džiaugiasi jį matydamas.
Iškart po to, JAV prezidentas teigė apgailėstaujantis, kad jiems nepavyko pasimatyti spalio pabaigoje Romoje vykusiame G20 viršūnių susitikime ir vylėsi, kad kitą kartą abiejų šalių vadovams pavyks susitikti gyvai.
Prezidentai baigė derybas po 2 valandų ir 5 minučių pokalbio, praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad šia ryšio linija lyderiai niekada anksčiau nesinaudojo. Jis pridūrė, kad pokalbis vaizdo konferencijos formatu iš principo niekuo nesiskiria nuo tiesioginio susitikimo.
Sprendžiant iš Kremliaus spaudos tarnybos paskelbtų nuotraukų, V. Putinas ir J. Bidenas bendravo akis į akį.
Anksčiau D. Peskovas taip pat sakė, kad pokalbio metu V. Putinas taip pat palaikė tiesioginį ryšį su kai kuriais ministrais ir tarnybų vadovais, kaip paprastai daroma per tokio pobūdžio svarbius renginius.
Tuo metu Baltieji rūmai nurodė, kad lyderių pokalbis truko 2 valandas ir 1 minutę.
Po dvi valandas trukusių J. Bideno ir V. Putino derybų – skambutis Europos sąjungininkams
Griežtos sankcijos
J.Bidenas antradienį per virtualias derybas perspėjo V.Putiną, kad Vašingtonas įvestų griežtas sankcijas karinio eskalavimo Ukrainoje atveju.
„Prezidentas Bidenas išreiškė Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų Europoje gilių nuogąstavimų dėl Rusijos pajėgų eskalavimo aplink Ukrainą, taip pat leido suprasti, kad JAV ir mūsų sąjungininkai atsakytų griežtomis ekonominėmis ir kitokiomis priemonėmis karinio eskalavimo atveju“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime, paskelbtame tuojau po derybų.
J. Bidenas pabrėžė JAV „paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat kvietė deeskaluoti [padėtį] ir grįžti prie diplomatijos“, – nurodė Baltieji rūmai.
Abu prezidentai susitarė, kad abiejų šalių darbo grupės surengs papildomas derybas. J. Bidenas pabrėžė, kad tolesni JAV žingsniai bus atliekami „glaudžiai koordinuojantis su sąjungininkais ir partneriais“
Rusija neigia planuojanti įsiveržti į Ukrainą, bet iš palydovų padarytos nuotraukos rodo, kad prie sienos sutelkta daugybė karių, todėl pastarosiomis savaitėmis didėjo nuogąstavimai dėl Europoje galinčio įsiplieksti karo.
Baltieji rūmai nurodė, kad abu lyderiai taip pat aptarė strateginio stabilumo, kibernetinių atakų problemas ir su Iranu susijusius klausimus.
„Prezidentai taip pat aptarė JAV ir Rusijos dialogą dėl strateginio stabilumo, atskirą dialogą dėl išpirkos reikalaujančių virusų, taip pat bendrą darbą dėl regioninių klausimų, tokių kaip Iranas“, – sakoma amerikiečių administracijos pranešime.
Lyderių pokalbis suorganizuotas pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugus įtampai Ukrainoje. JAV Rusijos pajėgų telkimą prie šios šalies sienų vertina kaip potencialios invazijos ženklą.
Kaip naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė JAV pareigūnai, J.Bidenas turėjo pasakyti V.Putinui, kad jei Rusija įsiverš į Ukrainą, jai ir jos bankams gali būti paskelbtos griežčiausios ekonominės sankcijos.
Jie pridūrė, kad sankcijomis, kurios, pasak vieno šaltinio, greičiausiai būtų nukreiptos prieš didžiausius Rusijos bankus bei Maskvos galimybę konvertuoti rublius į dolerius ir kitas valiutas, siekiama atgrasyti V.Putiną nuo karinės galios panaudojimo prieš Ukrainą.
Paskutinį kartą šią vasarą Ženevoje tiesiogiai susitikusių prezidentų pokalbio pradžia internetu prasidėjo 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku.
Vašingtonas ir jo sąjungininkės Europoje nėra tikros, ar dešimtys tūkstančių sausumos pajėgų karių, kuriuos Maskva perkėlė prie Ukrainos sienų, kelia realią invazijos grėsmę, ar tėra Rusijos lyderio blefas.
Antradienį suplanuoto virtualaus susitikimo su V. Putinu išvakarėse J. Bidenas pasikalbėjo su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais. Po šio pokalbio lyderiai sakė, jog jų šalys pasiryžusios siekti, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas.
„Mūsų prezidentas yra pasirengęs išsakyti jo susirūpinimą keliančias problemas Amerikos kolegai, išklausyti jo susirūpinimų ir pateikti tinkamus paaiškinimus“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Rusija niekada neplanavo nieko atakuoti, – patikino jis. – Bet mes turime savo raudonas linijas.“
2014 metais Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį aneksavusi ir prorusiškus sukilėlius rytinėje Ukrainoje remianti Maskva „isterija“ vadina Vakarų būgštavimus dėl neva jos rengiamos invazijos į Ukrainą.
Rusija kelias savaites smerkė JAV vadovaujamas karines pratybas Juodojoje jūroje, o V. Putinas nori Vakarų valstybių pažado, kad Ukraina neprisijungs prie NATO aljanso.
Jeigu Rusija nuspręstų pulti Ukrainą, V. Putinas rizikuotų sulaukti koordinuoto Vakarų atsako, kuriuo būtų siekiama sužlugdyti Rusijos ekonomiką.
Baltieji rūmai: J. Bidenas po derybų su V. Putinu pasikalbės su sąjungininkais Europoje
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskambins Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiams, baigęs virtualias derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė Baltieji rūmai.
„Lyderiai susitarė toliau glaudžiai bendrauti dėl koordinuotos ir išsamios pozicijos atsakant į Rusijos kariuomenės telkimą prie sienų su Ukraina“, – nurodė Baltieji rūmai.
Koordinuotas atsakas
Baltieji rūmai po J. Bideno pokalbio su Europos lyderiais paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad kad šalys „ragina Rusiją mažinti įtampą ir sutinka, kad diplomatija... yra vienintelis būdas išspręsti konfliktą Donbase“.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasikalbėjo telefonu ir suderino pozicijas prieš Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovų pokalbį vaizdo ryšiu.
Kijevo vertinimu, prie Ukrainos sienos, Maskvos kontroliuojamame Kryme ir separatistų užimtose teritorijose Rytų Ukrainoje Rusija yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių.
Maskva neigia turinti ketinimų įsiveržti ir kaltina Vakarus provokacijomis, ypač karinėmis pratybomis Juodojoje jūroje, kurią laiko savo įtakos sfera.
Be to, V. Putinas nori pažado iš Vakarų, kad Ukraina netaps NATO nare.
Tuo metu Pentagonas sako, kad Rusijos kariuomenės telkimą šalia Ukrainos laiko rimta grėsme.
Gynybos sekretorius Lloydas Austinas „šį rytą pirmininkavo susitikimui su pagrindinių departamentų vadovais, įskaitant Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką ir generolą Todą Woltersą iš EUCOM (JAV pajėgų Europoje štabo), kad aptartų padėtį Ukrainoje ir, žinoma, Vakarų Rusijoje“, pirmadienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
„Jis labai aktyviai ir atidžiai informuojamas aukšto rango karinių ir politikos lyderių departamente apie tai, ką mes ir toliau stebime“, – sakė J. Kirby.
Kremlius anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Maskva nesitiki „proveržių“ iš V. Putino ir J. Bideno pokalbio.
Susiję straipsniai
„Nors mūsų dvišaliai santykiai tebėra labai liūdnos būklės, atgijimo visgi esama, kai kuriose srityse prasideda dialogas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as savo ruožtu sakė, kad Vašingtonas vis dar mano, jog įmanoma įgyvendinti Minsko susitarimus, pasirašytus siekiant nutraukti nuo 2014 metų besitęsiančias ir per 13 tūkst. gyvybių jau pareikalavusias kovas Rytų Ukrainoje.
„Manome, kad yra galimybė... išspręsti šią problemą diplomatiniu keliu“, – sakė N. Price'as.
Tačiau jei Rusija nepademonstruos esanti tuo suinteresuota, kalbėjo jis, JAV yra pasirengusios taikyti „didelio poveikio ekonomines priemones, kurių anksčiau nenaudojome“.