Valstybių lyderiai trečiadienį dvi valandas kalbėjosi vaizdo konferencijoje. Po jos abi pusės išplatino pareiškimus – Kremlius daug vėliau nei Baltieji rūmai.
Šį kartą dviejose versijose neatitikimų faktiškai nebuvo. Vašingtono pareiškime daugiausia dėmesio skirta galimoms sankcijoms Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju. Maskva patvirtino, kad V.Putinas su J.Bidenu apie sankcijas kalbėjosi, ir pabrėžė, kad prezidentai diskutavo apie, Rusijos lyderio nuomone, vidinį Ukrainos konfliktą.
Tas kas laukia toliau?
Po dvi valandas trukusių J. Bideno ir V. Putino derybų – skambutis Europos sąjungininkams
Užduotys komandoms
Tiek Baltųjų rūmų, tiek Kremliaus pareiškimuose teigiama, kad V.Putinas ir J.Bidenas davė nurodymus savo komandoms.
Pasak Vašingtono, abu prezidentai nurodė „imtis priemonių“, susijusių su padėties deeskalavimu pasienyje su Ukraina.
Anot Maskvos, šalių vadovai „sutiko pavesti savo atstovams pradėti esmines konsultacijas jautriais klausimais“.
Jautriais klausimais V.Putinas laiko tai, kad „NATO imasi pavojingų bandymų užimti Ukrainos teritoriją“ ir „kuria savo karinį potencialą“ prie Rusijos sienų. Dėl to Maskva nori gauti „patikimas, teisiškai užfiksuotas garantijas, neleidžiančias NATO plėstis Rytų kryptimi“.
Kada V.Putinas ir J.Bidenas surengs kitas derybas, nežinoma. Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad „net šiek tiek kvailoka“ spėlioti tolesnių prezidentų kontaktų datas.
„Jie konkrečiai nesusitarė. Bet anksčiau tarp mūsų ir mano lygio amerikiečių buvo susitarimas, kad organizuojame vaizdo konferencijas, o tada galvosime apie tolesnius ryšius ir svarstysime galimybę surengti prezidentų susitikimą neutralioje teritorijoje“, – aiškino J.Ušakovas.
Be to, J.Bidenas ketvirtadienį ketina kalbėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir tiesiogiai informavo Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei Didžiosios Britanijos lyderius apie tai, kas buvo aptarta derybose su V.Putinu.
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas teigė, jog J.Bidenas neįsipareigojo V.Putinui, kad Ukraina liktų už NATO ribų. Pasak jo, Rusijos įsiveržimo atveju JAV yra pasirengusios suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą, „neskaitant to, ką jau teikiame“, ir Rytų Europoje dislokuoti papildomų pajėgų.
„Ko nepadarėme 2014-aisiais, esame pasirengę padaryti dabar“, – sakė J.Sullivanas turėdamas omenyje vangią Vakarų reakciją į tais metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
Požiūris į sankcijas
J.Bidenas išreiškė V.Putinui susirūpinimą dėl padėties aplink Ukrainą eskalavimo ir „leido aiškiai suprasti, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės atsakys ryžtingomis ekonominėmis ir kitomis priemonėmis karinio paaštrėjimo atveju“. Taip Baltieji rūmai apibūdino tą pokalbio dalį, kurioje minėtos sankcijos.
„JAV prezidentas kalbėjo apie galimas sankcijas, o mūsų prezidentas – apie tai, kad sankcijos Rusijai nėra naujiena, kad jos taikomos jau seniai, bet neduoda jokio teigiamo efekto nei JAV, nei Rusijai“, – šį derybų epizodą komentavo J.Ušakovas.
Rusijos prezidento padėjėjas net nelaukė klausimų apie dujotiekį „Nord Stream 2“, jis pareiškė, kad šis reikalas, kaip ir daugelis kitų, nebuvo svarstomas: „Galiu iš karto pasakyti, atsakydamas į galimus klausimus: pandemija, klimato problemos, energetika nebuvo paliesta.“
Tuo metu JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, prezidentų pokalbio išvakarėse bendravusi su JAV senatoriais, sakė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai Europoje svarsto „visą sankcijų variantų spektrą“ tuo atveju, jei Rusija pultų Ukrainą.
„Tai, ką mes aptarinėjame, prilygs faktinei Rusijos izoliacijai nuo pasaulinės finansų sistemos“, – pabrėžė V.Nuland.
Anksčiau televizija CNN skelbė, kad JAV valdžia svarsto galimybę atjungti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT, o agentūra „Bloomberg“ minėjo galimą rublio konvertavimo apribojimą.
Tikisi, kad bus ramiau
Rusijos politikos ekspertai tikisi, kad Vašingtono ir Maskvos santykiuose įtampa atslūgs.
„Prieš derybas šalys viena kitai paruošė tokius signalus, kad į pokalbį ateina iš jėgos pozicijų. Amerikiečiai skelbė apie drakoniškas sankcijas, mes vykdėme karinius manevrus pietvakarių kryptimi, bet dabar, manau, bus šiek tiek atokvėpio“, – sakė Rusijos tarptautinių reikalų tarybos programų direktorius Ivanas Timofejevas.
Jo kolega šioje taryboje Andrejus Kortunovas teigiamu faktu pavadino patį naują abiejų prezidentų pokalbį: „Žinoma, dabar, jei nebus jokio „Rusijos puolimo“, J.Bidenas tai įsirašys kaip savo laimėjimą.“
Nuo spalio, kai JAV žiniasklaidoje pasirodė pirmosios publikacijos apie galimą Rusijos agresiją, Kremlius neigia bet kokius ketinimus pulti Ukrainą.
Spėjo ir papokštauti
Per derybas V.Putinas ir J.Bidenas spėjo apsikeisti pokštais.
„Kai rimti protingi žmonės kalbasi tarpusavyje, jie kartais leidžia sau palengvinti kokią nors ilgą frazę, suteikdami jai komišką, trumpesnį pobūdį, bet dėl to situacija juk tampa suprantamesnė, – aiškino Rusijos prezidento padėjėjas J.Ušakovas. – Buvo keli juokeliai, ir labai tinkamose vietose: ir iš amerikiečių pusės, žinoma, ir V.Putinas moka ir mėgsta veikti tokiu būdu.“
Susiję straipsniai
J.Bidenas ir V.Putinas surengė pirmąsias derybas birželį: akis į akį susitiko Ženevoje. Vienintelis pastebimas to pokalbio rezultatas – prieš tai atšauktų abiejų šalių ambasadorių grįžimas į Vašingtoną ir Maskvą.
Biržose – be panikos
JAV dolerio ir euro kurso pokyčiai prekybos Maskvos biržoje pradžioje trečiadienį buvo nežymūs – rublis liko stabilus dviejų valiutų krepšelio atžvilgiu, nepaisant nevienareikšmių žinių apie galimus JAV kirčius Rusijos ekonomikai.
Agentūros „Interfax“ kalbinti ekspertai teigiamu signalu rubliui vadino santykinį geopolitinės įtampos sumažėjimą po V.Putino ir J.Bideno pokalbio.
Rusijos įmonių akcijų rinkoje vakar fiksuotas augimas. Ekspertai tai sieja ir su palankia pasaulio akcijų rinkų dinamika, ir su „bendrai teigiamais“ derybų rezultatais.
Parengta pagal BBC inf.