Bandymas subalansuoti dviprasmiškus norus dažnai lėmė Briuselio politikos nenuoseklumą.
Vos prieš metus Europos Sąjunga ir Kinija pasirašė svarbų susitarimą dėl investicijų, skirtą prekybos ryšiams sustiprinti. Į jį įtraukta nemažai įsipareigojimų klimato kaitos klausimu, nors Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Taip pat minimi darbo teisės klausimai užsimerkiant, kad likus kelioms savaitėms iki susitarimo pasirašymo Europos įstatymų leidėjai priėmė rezoliuciją, smerkiančią Pekino priverstinio darbo sistemą, taikomą uigūrų musulmonams.
Kinijos perspėjimas šalims, nusprendusioms boikotuoti Pekino olimpines žaidynes: jos už tai „sumokės“
Alternatyvus projektas
Praėjo metai, ir viskas apsivertė.
Kovą ES kartu su kitais Vakarų sąjungininkais įvedė sankcijas keliems Kinijos komunistų partijos pareigūnams dėl „rimtų žmogaus teisių pažeidimų“ prieš uigūrus.
Kinija kaip atsaką paskelbė sankcijas keliems Europos politikams.
Šiuo metu dėmesys sutelkiamas į nuoseklesnę Europos strategiją, kurios tikslas – kovoti su Kinija nepaisant, ką tai gali reikšti investicijoms Senajame žemyne.
Europos Komisija pristatė planą „Global Gateway“ („Pasauliniai vartai“), pagal kurį iki 2027 metų pasauliniu mastu bus investuojama 300 mlrd. eurų į infrastruktūros projektus, skaitmeninį ryšį ir klimato kaitos stabdymą.
Nors plane Kinija neminima, sunku tai vertinti kaip ką nors kita, o ne tiesioginę alternatyvą Pekino „Belt and Road“ („Juostos ir kelio“) iniciatyvai (BRI) – plataus masto prekybos ir infrastruktūros projektui, kuriuo ketinama sujungti visą Aziją iki pat Europos.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad „Global Gateway“ siūlo tikrą alternatyvą Kinijos BRI.
Dėl pastarojo projekto nuo pat jo pradžios 2013 m. Kinijos valdžia buvo kaltinama dėl įvairių šalių klampinimo į skolas.
Europoje anksčiau taip pat buvo vertinančių BRI kaip finansų šaltinį savo infrastruktūrai modernizuoti.
Bet Pekino autoritarinis posūkis namuose ir priešiška užsienio politika pastaraisiais metais paskatino radikaliai permąstyti, ar priimti Kinijos paramą.
„Global Gateway“ projektas atspindi Europos siekį stiprinti savo geopolitine įtaką ten, kur Kinija jau dabar turi didelę galią. Tai erzina Pekiną.
„Kinijai patinka Europa, kai elgiasi parankiai, – pabrėžė Rusijos, Europos ir Azijos studijų centro direktorė Theresa Fallon. – Kinams patiko, kai Europa norėjo šiek tiek daugiau autonomijos nuo JAV ir glaudesni santykiai su Kinija buvo to dalis.
O dabartiniai veiksmai, kai europiečiai dalyvauja Joe Bideno demokratijos viršūnių susitikime, kuriame pirštu bedama į Kinijos nuodėmes, ne tokie parankūs.“
Politikai išsisukinėdavo
Naujasis Europos Sąjungos atkaklumas neatsirado staiga – greičiau tai buvo kelerius metus besikeičiančio požiūrio kulminacija.
2019-aisiais Europos Komisija paskelbė dokumentą, kuriame Kiniją pavadino „sistemine varžove“.
Per kitus dvejus metus Europa pamažu išsiaiškino, kaip elgtis su konkurente, su kuria ją siejo tiek daug ryšių ir su kuria vis dar norima bendradarbiauti kitose srityse.
Charlesas Partonas, buvęs ES delegacijos Pekine vyriausiasis patarėjas, mano, kad ankstesnis Briuselio neveiklumas daugiausia lėmė tai, kad kurį laiką Europos lyderiai galėjo išsisukti nieko nedarydami.
„Realybė buvo tokia, kad piliečiai nedarė didžiulio spaudimo savo politikams ko nors griebtis, pavyzdžiui, dėl uigūrų persekiojimo ar susidorojimų Honkonge.
Kai europiečiai susitikdavo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, sakydavo, kad iškėlė žmogaus teisių klausimą, visi palinksėdavo galva ir tada imdavosi verslo“, – prisiminė Ch.Partonas.
Tačiau dabar Europos lyderiai nuolat spaudžiami reikalauti, kad Kinija atsakytų už savo nusikaltimus.
Sunku elgtis vieningai
Istoriškai ES valstybėms narėms ir institucijoms taip pat buvo sunku susitarti dėl bendros politikos Kinijos atžvilgiu.
Dar labiau apsunkina reikalą tai, kad Kinija yra didžiausia turtingiausios ir, ko gero, galingiausios Europos Sąjungos valstybės narės – Vokietijos – prekybos partnerė.
„Kadangi ES užsienio politika reikalauja bendros nuomonės, esame priversti judėti lėčiausios valstybės narės tempu, – apgailestavo Europos reformų centro užsienio politikos direktorius Ianas Bondas. – Kinija sėkmingai pakabino morkas prieš valstybes nares ir jos su džiaugsmu griebė tą masalą.“
I.Bondas taip pat pažymėjo, kad buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo nepopuliarumas Europoje kartu su jo atviru priešiškumu Kinijai paskatino ES glaudžiau bendradarbiauti su Pekinu tuo metu, kai Europa aktyviai siekė nuo JAV nepriklausomos užsienio politikos.
„Kartais, kai netinkamas žmogus sako teisingus dalykus, tai gali turėti priešingą poveikį, nei numatyta.
Iš pradžių Europa vertino bendradarbiavimą su Kinija kaip galimybę, atsižvelgiant į nestabilumą JAV. 2019-aisiais europiečiai suprato, kad tai buvo klaida“, – teigė I.Bondas.
Šiandien viskas yra kitaip. Visos Didžiojo septyneto šalys yra priešiškos Kinijai, o tai, Th.Fallon nuomone, praėjusiame viršūnių susitikime suglumino ES atstovus: „Buvo aišku, kad visi kiti pradėjo žiūrėti į Kiniją kaip į rimtą grėsmę, tiktai ES staiga atrodė labai patenkinta tokiu požiūriu.“
EK, kuri pastaraisiais metais laikėsi atsargesnės pozicijos JAV ir ES santykiuose, dabar akivaizdžiai bando bendradarbiauti su Vašingtonu.
Taivanas kelia aistras
Kita karšta teritorija, apie kurią Europa vis dažniau šneka, yra Taivanas.
Žemyninė Kinija ir Taivanas buvo valdomi atskirai nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos daugiau nei prieš 70 metų.
Dabar Taivane klesti daugiapartinė demokratija, tačiau žemyninėje dalyje įsigalėjusi Kinijos komunistų partija ir toliau laiko salą neatsiejama savo teritorijos dalimi, nors niekada jos nekontroliavo.
Nors oficiali Briuselio politika tebesivadovauja „Vienos Kinijos“ principu, ne paslaptis, kad Europos Sąjunga vis dėlto laiko Taivaną patraukliu partneriu, su kuriuo tikisi glaudesnio bendradarbiavimo.
Spalį Europos Parlamentas (EP) priėmė plataus masto planą, kuriuo siekiama sustiprinti santykius su Taivanu.
Lapkritį į Taibėjų atvyko septynių europarlamentarų delegacija.
Kelios valstybės narės taip pat aiškiai pareiškė remiančios Taivaną: Lietuva priėmė de facto ambasadą, o Baltijos šalių įstatymų leidėjai surengė vizitą į salą.
Neatsakyti klausimai
Naujausia Briuselio pozicija yra ambicinga ir Pekine sutinkama priešiškai. Kas bus toliau?
Kaip pažymi I.Bondas, bet kokiai kryptingai užsienio politikai reikia valstybių narių vieningumo, o Kinija atliko puikų darbą norėdama patraukti į savo pusę tam tikrus lyderius, ypač Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kurio planai Budapešte atidaryti kinišką universitetą vasarą sukėlė protestus.
Susiję straipsniai
Tačiau viešosios nuomonės pasikeitimas Kinijos atžvilgiu turės įtakos visos Europos vidaus politikai.
Th.Fallon mano, kad šalyse, istoriškai palankiose ekonominei partnerystei su Kinija, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Vengrijoje, kuriose netrukus vyks rinkimai, politinė opozicija galės sustiprinti visuomenės priešiškumą tokiai Kinijos įtakai.
Pavojus kyla ne dėl to, kad neatsiras nuoseklios strategijos Kinijos klausimu, o dėl to, kad planas bus taip sušvelnintas, jog taps nevertas popieriaus, kuriame jis būtų surašytas.
Projekto „Global Gateway“ atveju silpnoji vieta gali tapti privataus sektoriaus įmonės, nenorinčios finansuoti didžiulių infrastruktūros projektų, kurie neduotų finansinės naudos. Kalbant apie saugumą, gali būti, kad Pietų Europos šalys naudojasi Kinijos pinigais ir geografiškai nemato to kaip grėsmės.
Belieka išsiaiškinti, ar pačios ES biurokratinis aparatas ir procesai užgniauš šią iniciatyvą ir Europa grįš prie savo ankstesnio blogo įpročio užmerkti akis, ar išlaikys griežtą toną Kinijos atžvilgiu. (CNN, LR)
300
Tiek milijardų eurų iki 2027 metų Europos Komisija numato investuoti į projektą „Global Gateway“ („Pasauliniai vartai“), kuris apims infrastruktūros pokyčius, skaitmeninį ryšį ir klimato kaitos stabdymą.