Berlyno teismas pripažino Vadimą Krasikovą, kitaip – Vadimą Sokolovą, kaltu dėl 40 metų čečėnų kilmės Sakartvelo piliečio Tornikės Kavtarašvilio nužudymo Berlyno Tyrgarteno rajone 2019-ųjų rugpjūčio 23 dieną.
Teismas taip pat nutarė, kad šį nužudymą užsakė Rusija, o toks verdiktas veikiausiai padidins diplomatinę įtampą su Maskva.
„Rusijos valstybės institucijos įsakė kaltinamajam likviduoti auką“, – pareiškė Berlyno teismo pirmininkaujantis teisėjas Olafas Arnoldi, nuteisęs įtariamąjį kalėti iki gyvos galvos.
Maskva pasmerkė šį Vokietijos teismo sprendimą, pavadinusi jį „politiniu“.
„Manome, kad šis nuosprendis yra šališkas, politiškai motyvuotas sprendimas, kuris labai pablogina ir taip sunkius Rusijos ir Vokietijos santykius“, – sakoma Rusijos ambasadoriaus Vokietijoje Sergejaus Nečajevo pranešime.
Netrukus po žmogžudystės Vokietija išsiuntė du rusų diplomatus, kaltindama Maskvą bendradarbiavimo stoka atliekant tyrimą.
Įtariama, kad nuteistasis važiuodamas dviračiu priartėjo prie aukos iš nugaros, o paskui iššovė iš pistoleto „Glock 26“ su slopintuvu T. Kavtarašviliui į šoną.
Remiantis kaltinamuoju aktu, aukai pargriuvus ant žemės, užpuolikas jai į galvą paleido dar du šūvius, dėl kurių sakartvelietis mirė vietoje, o paskui pasišalino dviračiu.
Policijos narai vėliau ištraukė iš netoliese esančios Šprė upės pistoletą, peruką ir dviratį.
Klausimai dėl tapatybės
Praėjusią savaitę apibendrindami bylą, prokurorai paragino V. Krasikovą įkalinti iki gyvos galvos ir pareiškė, nustatę, kad jis iš tikrųjų yra „Rusijos slaptosios tarnybos FSB specialiojo padalinio vadas“.
„Jis per keršto aktą likvidavo politinį oponentą“, – teisme sakė prokuroras Larsas Malkiesas.
Proceso pradžioje įtariamasis per savo advokatą Robertą Ungerį prašė teismo vadinti jį tik Vadimu Sokolovu ir prisistatė „rusu, nevedusiu, statybų inžinieriumi“. Jis paneigė esąs žinomas kaip Krasikovas ir tvirtino „nieko nepažįstantis šiuo vardu“.
Prokurorų duomenimis, kelios dienos iki 2019-ųjų rugpjūtį įvykdytos žmogžudystės jis apsimetinėjo turistu lankytinose Paryžiaus vietose, įskaitant Eiffelio bokštą, o paskui buvo nuvykęs į Varšuvą.
Vėliau tyrėjai aptiko turistinių nuotraukų mobiliajame telefone, rastame vieno Varšuvos viešbučio numeryje, kur V. Krasikovas buvo apsistojęs prieš išvykdamas į Berlyną.
Įtariamasis buvo suimtas netrukus po nužudymo, įvykdyto visai netoli kanclerės biuro ir Vokietijos parlamento.
Teismas vyko laikotarpiu, kai Berlyno ir Maskvos santykiai buvo itin pašliję dėl kelių šnipinėjimo bylų, taip pat dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo.
Rusija neigia jai mestus kaltinimus dėl nužudymo Berlyne, šnipinėjimo ir A. Navalno apnuodijimo.
Įtampa dėl Ukrainos
Nuosprendis taip pat paskelbtas augant geopolitinei įtampai. Vakarai pastaruoju metu kaltina Rusiją ruošiantis įsiveržimui į kaimyninę Ukrainą ir telkiant bendrame pasienyje dešimtis tūkstančių karių.
Kanclerio Olafo Scholzo vadovaujama naujoji Vokietijos vyriausybė užėmė griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu ir įspėjo, kad nepatvirtins šalį su Rusija jungiančio kontroversiško dujotiekio „Nord Stream 2“, jei Ukrainoje įvyks nauja „eskalacija“.
Trečiadienį O. Scholzas įspėjo Rusiją, kad ji sumokės „didelę kainą“, jei įsiveržtų į Ukrainą.
„Jei teismas iš tiesų nutars, kad buvo įvykdyta užsakomoji politinė žmogžudystė, Vokietijos vyriausybė turės reaguoti į pasekmes“, – anksčiau parašė savaitraštis „Der Spiegel“.
Be to, naujoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock susidurtų su „savo pirmuoju dideliu išbandymu“, pridūrė leidinys.
Pasak Vokietijos žiniasklaidos, auką buvo dukart nesėkmingai mėginta nužudyti Sakartvele. Paskui T. Kavtarašvilis pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje ir kelerius metus joje gyveno.
Vokietija išsiuntė du rusų diplomatus dėl užsakyto nužudymo Berlyne
Vokietija išsiuntė du Rusijos diplomatus dėl buvusio čečėnų kovotojų vado nužudymo viename Berlyno parke, kurį, valdžios manymu, užsakė Maskva, trečiadienį pranešė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
„Šis nužudymas valstybės įsakymu, kaip šiandien nusprendė teismas, yra rimtas Vokietijos įstatymų ir suvereniteto pažeidimas“, – pareiškė A. Baerbock po to, kai už nusikaltimą vienas rusas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
