Po sukrečiančių liudijimų paaiškėjo, kad žmonės, įskaitant šeimas su vaikais, kuriems dažnai reikia skubios pagalbos, Baltarusijos pajėgų buvo mušami lazdomis ir šautuvų buožėmis, jiems buvo grasinama saugumo šunimis. Be to, Baltarusijos ir Lenkijos valdžios institucijos ne kartą vertė juos pavojingomis sąlygomis kirsti sieną, pavyzdžiui, brendant per sraunią, šaltą upę.
„Uždraustoje zonoje Baltarusijos pasienyje su ES įstrigę žmonės susiduria su badu, pavojumi ir šokiruojančiu Baltarusijos pajėgų žiaurumu. Pastarosios nuolat verčia juos eiti į Lenkiją, iš kur lenkų pareigūnai juos sistemingai stumia atgal. Priešiškos jėgos žaidžia bjaurų žaidimą su žmonių gyvybėmis“, – sakė „Amnesty International“ pabėgėlių ir migrantų teisių tyrėja Jennifer Foster.
„Amnesty International“ apklausė 75 asmenis, kurie 2021 m. liepos-lapkričio mėn. buvo įvilioti į Baltarusiją, melagingai pažadėjus, kad jie lengvai pateks į ES. Tarp apklaustųjų buvo 66 Irako piliečiai, septyni Sirijos piliečiai, vienas libanietis ir vienas sudanietis. Keletas apklaustųjų keliavo su šeimomis ir draugais, todėl iš viso liudijimus pateikė 192 nukentėję asmenys.
Tyrimas atskleidė, kad žmonės buvo mušami ir kitaip sunkiai kankinami, be kita ko, jiems stigo maisto, vandens, pastogės ir sanitarinių sąlygų. Taip pat paaiškėjo, kad Baltarusijos pareigūnai vogė iš migrantų telefonus ir pinigus, iš jų buvo reikalaujama kyšių.
Apklausti asmenys liudijo, kad jie susidūrė su tokiu Baltarusijos pajėgų smurtu, kai iš Minsko persikėlė į Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Latvija ir Lietuva esančią aptvertą uždraustąją zoną. Žmonės grupėmis buvo vedami į „surinkimo vietas“ aptvertoje zonoje, o po to jėga verčiami kirsti sieną su Lenkiją pasitelkiant tarnybinius šunis ir verčiant bristi per šaltas upes.
Vienas siras pasakojo organizacijai, kad jis buvo maždaug 80 žmonių grupėje, kurią karinis sunkvežimis nuvežė prie sienos.
„Jie mus išlaipino... Buvo apie dešimt baltarusių kareivių, su jais buvo keturi šunys. Jie pasakė, kad paleis šunis, todėl, jei greitai nebėgsime, mus sukandžios. Kareiviai bėgo paskui mus, mušdami lazdomis visus, kurie nebėgo pakankamai greitai. Persekiodami mus apie 200 metrų, kareiviai apsisuko ir paliko mus buferinėje zonoje vidury miško. Šeimos buvo atskirtos. Šunų apkandžioti žmonės kraujavo“, – pasakojo jis.
Pasak organizacijos, patekę į „surinkimo vietą“, žmonės negali išeiti ar grįžti į neaptvertas teritorijas, pasiekiamas civiliams, ir yra įkalinami nežmoniškomis sąlygomis kelioms dienoms ar savaitėms. Migrantai pasakojo, kad ištisas dienas buvo paliekami be jokio maisto arba su minimaliu kiekiu vandens ar duonos, be pastogės ar sanitarinių sąlygų. Keli asmenys tikino, kad iš „surinkimo vietų“ ir pasienio ruožo jiems buvo leista išvykti tik sumokėjus kyšius.
Viena sirų kurdų šeima teigė aptvertoje zonoje išbuvusi 20 dienų. Jie valgė tik kartą per dieną, ir vienu metu bent 24 valandas neturėjo kuo pamaitinti dviejų savo vaikų. Tėvas apibūdino savo šeimos kančias:
„Kai kuriais momentais buvo sunku išlikti sąmoningais, buvome alkani, ištroškę ir nesulaukėme jokios pagalbos nei iš lenkų kareivių, nei iš baltarusių“.
Baltarusijos pareigūnai taip pat naudojosi į aptvertą teritoriją įeinančiais žmonėmis – juos mušdavo, dažnai iš jų pavogdavo telefonus ir pinigus. Vienas prieglobsčio prašytojas netgi pasakojo, kad buvo mušamas naudojant kastetą ir spardomas plieniniais batais.
„Kai kurie turėjo geležinius kastetus ir batus su plieniniais padais. Jie spardė mus, kai gulėjome ant žemės. Jie privertė mus atiduoti pinigus ir telefonus. Mano kūnas tapo mėlynas“, – atkleidė irakietis.
Tarptautiniai žmogaus teisių įstatymai saugo teisę prašyti prieglobsčio, taip pat teisę nebūti kankinamam ar kitaip žiauriai išnaudojamam. Anot „Amnesty International“, Baltarusija šiurkščiai pažeidinėja šias teises, nepaisant to, kad yra prisijungusi prie atitinkamų jas ginančių tarptautinių sutarčių.
Dauguma tų, kuriems pavyko pereiti pasienio tvorą ir patekti į Lenkiją, buvo nedelsiant sulaikyti ir lenkų kareivių išstumti atgal į Baltarusiją. Taip pat užfiksuota keletas atvejų, kai asmenims pavyko įžengti toliau į Lenkijos teritoriją, tačiau po kelių dienų ėjimo pėsčiomis be maisto ar vandens, jie kreipėsi į valdžios institucijas ir buvo sulaikyti.
Visi asmenys, išskyrus vieną, su kuriais kalbėjosi „Amnesty International“, buvo išstumti atgal į Baltarusiją be jokio teismo proceso. Nepaisant to, kad asmenys išreiškė ketinimą prašyti prieglobsčio ES, jie buvo išsiųsti iš šalies neatsižvelgiant į ES teisės įsipareigojimus, rašoma pareiškime.
Anot apklaustų migrantų, Lenkijos saugumo pajėgos aiškiai matė, kaip Baltarusijos pusėje buvo netinkamai elgiamasi su prieglobsčio prašytojais ir migrantais, tačiau vis tiek grąžino juos atgal per pasienio tvorą.
Taip pat dalis neseniai bandžiusiųjų kirsti sieną teigė, kad Lenkijos pajėgos dažnai sugadindavo jų telefonus, o kartais su žmonėmis būdavo elgiamasi žiauriai: vaikai būdavo apipurškiami pipirinėmis dujomis, o suaugusieji stumiami į upes.
Su žmona ir dviem vaikais keliavęs siras pasakojo, kad Lenkijos pareigūnai jį ir jo šeimą įgrūdo į karinio sunkvežimio bagažinę: „Jis buvo pakankamai didelis, kad tilptų 50-60 migrantų, ir jie važiavo apie valandą. Tada jie mus įstūmė atgal į buferinę zoną. Sunkvežimyje kareivis klausėsi mūsų pokalbio ir vėl panaudojo prieš mus pipirines dujas, o mano sūnus ir dukra beveik valandą verkė“.
Dar vienas irakietis pasakojo, kad praėjus maždaug valandai po to, kai kirto Lenkijos sieną, jį sulaikė Lenkijos pajėgos ir kartu su keliais kitais vyrais nuvedė prie nedidelės upės, ribojančios šalį su Baltarusija:
„Upė buvo tik apie 10 ar 15 metrų pločio, bet gili ir labai srauni. Jie išlupo mus iš transporto priemonių ir įstūmė į vandenį. Visi, kurie neįlipo į upę, buvo mušami lazdomis, teigė jis. – Jie taip pat turėjo šunis. Moterys, vaikai bei kai kurie vyrai buvo išvežti kitur. Mačiau, kaip vieną vyrą nunešė srovė. Jei nemoki plaukti, esi paliekamas nuskęsti“.
„Amnesty International“ išreiškė susirūpinimą, kad ES valstybės, besiribojančios su Baltarusija, ignoruodamos migrantų prašymus suteikti jiems prieglobstį, šiurkščiai pažeidžia ES teisę. Nepaisant to, Europos Komisija (EK) nesiėmė teisinių veiksmų, kad būtų laikomasi ES teisės aktų.
Be to, 2021 m. gruodžio 1 d. EK pasiūlė laikinąsias nepaprastąsias priemones, kurios leistų Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai nukrypti nuo ES taisyklių ir 20 savaičių prieglobsčio prašytojus laikyti pasienyje, taikant minimalias apsaugos priemones ir palengvinant deportaciją. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos teigimu, šis žingsnis yra nepateisinamas ir susilpnins ES migracijos ir prieglobsčio teisinę sistemą.
„Tūkstančiai žmonių, tarp kurių daugybė bėgančių nuo karo ir konfliktų, įsibėgėjus žiemai įstrigo Baltarusijoje itin pavojingomis sąlygomis. Užuot gavę reikiamą pagalbą, jie patiria žiaurų smurtą. Baltarusija privalo nedelsiant nutraukti šią prievartą, o ES valstybės narės turi nustoti trukdyti žmonėms pabėgti nuo šių šiurpių pažeidimų, o juo labiau grąžinti juos į Baltarusiją, kad jie vėl ir vėl su jais susidurtų“, – sakė J. Foster.
Nuo 2021 m. birželio mėn. pradėjo didėti į ES teritoriją iš Baltarusijos atvykstančių asmenų skaičius. ES vadovai tai apibūdino kaip „hibridinę ataką“, kurią organizavo Baltarusijos valdžios institucijos, reaguodamos į ES sankcijas, įvestas po plačiai paplitusių Minsko režimo vykdomų žmogaus teisių pažeidimų po 2020 m. prezidento rinkimų, kurių oficialūs rezultatai buvo ginčijami ir sukėlė masinius taikius protestus.
