Už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni sakė, kad vadinamoji pažeidimo procedūra prieš Lenkiją pradedama dėl „bendrų autonomijos, [ES teisės] viršenybės principų“ pažeidimo – reikalavimo, kad jos teismai būtų „nepriklausomi ir nešališki“, nevykdymo.
Šis žingsnis eskaluoja seniai besitęsiantį Varšuvos ir Briuselio ginčą dėl ES demokratijos normų silpninimo Lenkijoje.
Dėl šio ginčo Briuselis delsia pervesti Lenkijai lėšas pagal didžiulę subsidijų programą atsigavimui po pandemijos.
Lenkijos teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta savo ruožtu ES pareiškimą pavadino „puolimu prieš Lenkijos konstituciją ir mūsų suverenitetą“.
Šiuo metu Europos Parlamente dirbanti buvusi Lenkijos premjerė Beata Szydlo, konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) narė, pareiškė: „Tai nebėra teisinis ginčas, tai puolimas prieš Lenkijos konstituciją ir Lenkijos valstybingumo pagrindus“.
Dabartinis premjeras Mateuszas Morawieckis sakė „giliai nesutinkantis“ su Europos Komisijos žingsniu ir pridūrė, kad jis atskleidžia supratimo apie ES ir nacionalinių kompetencijų atskyrimą stygių.
Pasak M. Morawieckio, sprendimas imtis teisinių veiksmų rodo „biurokratinio centralizmo tendenciją, kuri, deja, stiprėja Briuselyje, bet turi būti sustabdyta“.
„Vis daugiau ES valstybių narių mato, kad turėtų būti kompetencijų riba – ką gali spręsti Europos Sąjunga ir ką gali spręsti Lenkijos valstybė“, – pabrėžė premjeras.
Ilgai besitęsiantis ginčas
Beveik niekas neabejojo, kad Briuselis imsis teisinių veiksmų, nes Lenkijos Konstitucinis Tribunolas užginčydavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimus.
ESTT jau yra priėmęs sprendimą, nukreiptą prieš Lenkijoje suformuotą mechanizmą, sudarantį sąlygas panaikinti teisėjų teisinę neliečiamybę Konstituciniame Tribunole ir nušalinti teisėjus, nepriimtinus parlamentui, kuriame šiuo metu dominuoja valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
Europos Komisija taip pat nepatenkinta 2019 metais priimtu Lenkijos įstatymu, neleidžiančiu šalies teismams kai kuriose srityse taikyti ES teisės nuostatų, taip pat prašyti ESTT išaiškinti teisinius klausimus.
P. Gentiloni per spaudos konferenciją sakė, kad Lenkijos veiksmai „pažeidžia Bendrijos teisės autonomijos, viršenybės ir vienodo taikymo bendruosius principus bei Teisingumo Teismo privalomus nutarimus“.
Pasak jo, Europos Komisija mano, kad Lenkijos Konstitucinis Tribunolas „nebeatitinka pagal įstatymus įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo kriterijų, kaip reikalauja“ pagrindinė ES sutartis.
Eurokomisaras pažymėjo, kad Lenkija turės du mėnesius atsakyti į oficialų laišką, suteikiantį pagrindą teisės pažeidimo procedūrai.
Jeigu atsakymas Komisijos netenkintų, byla būtų perduota svarstyti ESTT.
Galimybės pašalinti Lenkiją iš Bendrijos už ES teisės normų nesilaikymą nėra, bet Varšuvai gali būti skiriamos baudos kiekvieną dieną, kol reikalavimai nebūtų išpildyti.
Kita vertus, Lenkija ir Vengrija, kurią ES taip pat kaltina pažeidinėjant bloko demokratijos normas, yra susitarusios ginti viena kitą nuo kraštutinių Bendrijos sankcijų, pavyzdžiui, teisės balsuoti priimant bloko sprendimus sustabdymo.
Vengrijai irgi kol kas neskiriama lėšų iš atsigavimo po pandemijos fondo, nes Budapeštas taip pat priešinasi kai kurioms ES taisyklėms.
Abi šalys grasino imtis bendro atsako į Briuselio veiksmus.
P. Gentiloni sakė esąs „įsitikinęs“, kad ginčai su Varšuva ir Budapeštu neperaugs į griežtėjančių atsakomųjų veiksmų ratą, bet perspėjo, kad „nieko negalime atmesti“.
