Stiprėjant nuogąstavimams dėl Ukrainos, V. Putinas rengia tradicinę spaudos konferenciją

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengs savo tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją, Vakaruose stiprėjant nuogąstavimams, kad jo žvanginimas ginklais yra didelio karinio eskalavimo Ukrainoje ženklas.

V. Putinas.<br>TASS/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 23, 2021, 8:44 AM

Įtakingi Kremliaus ir gynybos pareigūnai vis atkakliau tvirtina, kad Vakarai ir NATO trypia Maskvos saugumo „raudonąsias linijas“ ir pavojingai kėsinasi į Rusijos sienas.

Maskva praėjusią savaitę Vakarams pateikė plačius saugumo reikalavimus, sakydama, kad NATO neturi priimti naujų narių ir steigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

Didėjanti įtampa pasiekė aukščiausią tašką šią savaitę, kai V. Putinas pažadėjo, kad Rusija pasirengusi imtis „karinių ir techninių priemonių“, reaguodama į, jo teigimu, „agresyvią Vakarų poziciją“.

Kreipdamasis į gynybos pareigūnus jis paskelbė, kad naujas hipergarsinių raketų arsenalas, kurį jis anksčiau pavadino „nenugalimu“, artėja prie kovinės parengties.

Tačiau Rusijos lyderis, kurio pareigūnai reikalavo derybų su NATO ir JAV, teigė, kad bet kokie susitarimai su Vašingtonu būtų beverčiai, nes jis „lengvai pasitraukia iš visų tarptautinių sutarčių“.

Daugiau nei du dešimtmečius valdžioje esantis V. Putinas Sovietų Sąjungos laikais buvo KGB agentas, o prieš tris dešimtmečius įvykusį SSRS subyrėjimą jis yra pavadinęs didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa.

„Nepriimtini“ reikalavimai

2014 metais Kijeve per sukilimą nuvertus prorusišką valdžią, Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse Kijevo pajėgos nuo to laiko kovoja su Kremliaus remiamais separatistais. Šis konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.

Neseniai Rusija pradėjo telkti pajėgas prie Ukrainos sienų. Vakarai pastarosiomis savaitėmis kaltina Maskvą ruošiantis invazijai į Ukrainą, bet Rusija tai neigia.

Vakarai perspėjo dėl skaudžių ekonominių pasekmių, jei V. Putinas pradės puolimą.

Tuo metu JAV pareigūnai jau pareiškė, kad kai kurie Rusijos saugumo reikalavimai yra „nepriimtini“. Rusija tikisi, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis prasidės sausį.

Susidorojimas su opozicija

Taip pat tikimasi, kad 12 val. Maskvos (11 val. Lietuvos) laiku prasidėsiančioje spaudos konferencijoje prezidentas sulauks klausimų dėl didelio masto susidorojimo su opozicija ir nepriklausoma žiniasklaida.

Konferencija rengiama tą pačią dieną, kai Maskvos teismas svarstys bylą dėl Rusijos žmogaus teisių centro „Memorial“, kaltinamo Rusijos „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimu ir terorizmo teisinimu.

Šie metai paženklinti precedento neturinčio susidorojimo su opozicija: žymiausi jos lyderiai buvo priversti palikti šalį arba buvo įkalinti, tačiau byla prieš gerbiamą žmogaus teisių organizaciją laikoma dramatišku nuosmukiu.

„Memorial“ šalininkai sako, kad grupės uždarymas pranašautų posovietinio demokratizacijos proceso Rusijoje ištisos eros pabaigą.

Grėsmingu ženklu laikoma ir tai, kad V. Putinas savo žmogaus teisių tarybai anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog „Memorial“ gynė „teroristus ir ekstremistines organizacijas“.

Be kita ko, šių metų pradžioje už grotų pasiųstas balsingiausias Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, o valdžia paskelbė „ekstremistinėmis“ grupėmis ir uždraudė jo įkurtas organizacijas bei politinius biurus.

Ekonominės bėdos

Šis susidorojimas, taip pat kaltinimai kišimusi į rinkimus ir Rusijos parama Sirijos režimui lėmė JAV ir Europos sankcijų Maskvai bangą.

V. Putinas savo metų pabaigos spaudos konferenciją dažniausiai naudoja faktams ir skaičiams, iliustruojantiems Rusijos ekonominius pajėgumus, gvildenti, tačiau minėtos sankcijos dar labiau paaštrino didėjančias šalies ekonomines bėdas.

Šiais metais infliacija buvo beveik dvigubai didesnė nei Centrinio banko 4 proc. tikslinė riba, o dėl to išaugo vartojimo prekių ir paslaugų kainos.

Pandemija taip pat prisidėjo prie pinigų stokojančių rusų problemų, o koronavirusas Rusijoje nusinešė daugiau gyvybių nei bet kurioje kitoje Europos šalyje, nepaisant prieinamų nemokamų rusiškų vakcinų.

Statistikos agentūra „Rosstat“ teigia, kad nuo pandemijos pradžios mirė apie 520 000 rusų, sirgusių COVID-19.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečio minėjimas