Patriotizmo pamokos Rusijoje – ir mažiems, ir dideliems: ruošiasi kitam karui

Ceremonijoje netoli Maskvos šeši paaugliai, apsiavę sunkius batus ir apsirengę kariškais drabužiais, ant pakylos atsiėmė apdovanojimus už Rusijoje vis svarbesnę discipliną – patriotizmą.

 Rusijoje vaikai mokomi apie karą nuo ankstyvos vaikystės.<br> TASS/Scanpix nuotr.
 Rusijoje vaikai mokomi apie karą nuo ankstyvos vaikystės.<br> TASS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 24, 2021, 8:19 AM

Kelias dienas mokiniai iš visos šalies varžėsi tokiose užduotyse kaip žemėlapių skaitymas, šaudymas ir istorijos viktorinos. Konkursą iš dalies finansavo Kremlius, kuris „karinį patriotinį“ ugdymą laiko prioritetu.

„Tėvai ir vaikai supranta, kad šis agresyvus apvalkalas aplink mus tvirtėja, – sakė KGB specialiųjų pajėgų veteranas Sviatoslavas Omelčenka įkūręs renginį organizavusią grupę „Vympel“. – Mes darome viską, ką galime, kad vaikai tai suprastų ir būtų pasirengę eiti tarnauti.“

Per pastaruosius aštuonerius metus Rusijos vyriausybė propagavo idėją, kad tėvynė yra apsupta priešų, filtruodama šią koncepciją per tokias šalies institucijas kaip mokyklos, kariuomenė, naujienų žiniasklaida ir Ortodoksų bažnyčia.

Ji net iškėlė galimybę, kad šaliai vėl gali tekti gintis, kaip Antrojo pasaulinio karo metais nuo nacių.

Dabar, kai Rusija telkia karius Ukrainos pasienyje ir skatina Vakarų baimę dėl artėjančios invazijos, prezidento Vladimiro Putino vykdomas nuolatinis Rusijos visuomenės militarizavimas staiga tapo labai svarbus ir, atrodo, daugelį pripratino prie minties, kad gali kilti kova.

„Valdžia aktyviai pardavinėja karo idėją, – sakė rusų laikraščio redaktorius Dmitrijus A. Muratovas, šiemet pasidalijęs Nobelio taikos premiją su kita žurnaliste. – Žmonės pripranta prie minties, kad jis yra leistinas“.

Antradienį kalbėdamas Rusijos kariuomenės vadams V. Putinas primygtinai tvirtino, kad Rusija nenori kraujo praliejimo, tačiau yra pasirengusi „karinėmis-techninėmis priemonėmis“ atsakyti į tai, ką jis pavadino agresyviu Vakarų elgesiu regione.

Nors karo karštligė nekyla, yra daug ženklų, kad vyriausybė ugdo pasirengimą konfliktui. Šiais metais Kremlius pradėjo įgyvendinti 185 mln. dolerių vertės ketverių metų programą, kuria siekiama smarkiai padidinti rusų „patriotinį auklėjimą“, įskaitant planą pritraukti bent 600 tūkst. vaikų nuo 8 metų amžiaus į uniformuotos jaunimo armijos gretas.

Suaugusiems patriotizmas ugdomas per valstybinę televiziją, kur rodomos politinės laidos, kuriose pasakojama apie fašistinį perversmą Ukrainoje ir Vakarus, siekiančius sunaikinti Rusiją.

Visus vienija beveik šventa sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare atmintis, kuria valstybė pasinaudojo formuodama triumfuojančios Rusijos, kuri turi būti pasirengusi vėl imtis ginklo, tapatybę.

Nepriklausomo Maskvos apklausų centro „Levada Center“ sociokultūrinių tyrimų vadovas Aleksejus Levinsonas šią tendenciją vadina rusų „sąmonės militarizacija“.

Reguliariai atliekamose centro apklausose kariuomenė 2018 m. tapo patikimiausia šalies institucija, aplenkusi net prezidentą. Šiais metais rusų, teigiančių, kad baiminasi pasaulinio karo, dalis pasiekė aukščiausią lygį, užfiksuotą per 1994 m. apklausas, t. y. net 62 proc.

Tai nereiškia, kad rusai sveikintų kruviną Ukrainos teritorinį užkariavimą. Tačiau, pasak A.Levinsono, tai reiškia, kad daugelis yra įpratę pripažinti, jog Rusija yra įsitraukusi į egzistencinę konkurenciją su kitomis galybėmis, kurioje jėgos panaudojimas yra galimas.

Svarbiausias vaidmuo šiame sąlygojime teko Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, Rusijoje vadinamo Didžiuoju Tėvynės karu, šventimui.

Užuot propagavęs tik sovietų didvyriškumo ir 27 milijonų žuvusiųjų atminimo kultūrą, Kremlius Antrojo pasaulinio karo naratyvą taiko dabarčiai, pateikdamas Rusiją kaip vėl grasinančią priešų, siekiančių ją sunaikinti.

Šiemet po monumentalaus karinio parado sakydamas metinę Pergalės dienos kalbą V. Putinas užsipuolė neįvardytus dabartinius Rusijos priešus, kurie pertvarkė nacių „iliuzinę savo išskirtinumo teoriją“. Praėjusią savaitę per valstybinę televiziją žinių laidos vedėjas išjuokė sankcijų Rusijai grasinimus iš tų, kurie „neturi supratimo, kaip išgąsdinti tautą, per paskutinį karą praradusią daugiau kaip 20 mln. savo vyrų, moterų, senelių ir vaikų“.

„Ši pergalė – Antrajame pasauliniame kare – perkeliama į dabartinę konfrontaciją su NATO bloku“, – sakė J. Levinsonas.

Pamokos vaikams

Už valandos kelio į vakarus nuo Maskvos pernai atidaryta didinga Rusijos ginkluotųjų pajėgų katedra. Jos išorė yra kariškai žalia, o grindys pagamintos iš ginklų ir tankų, konfiskuotų iš Vokietijos Vermachto. Arkiniuose vitražuose pavaizduoti ženklai ir medaliai.

Paskutinį sekmadienį bažnyčia, prie jos esantis muziejus ir parkas buvo pilni lankytojų. Grupė penktokų iš Tverės Suvorovo karinės mokyklos, vilkinčių uniformas, išsirikiavo dviem eilėmis prieš žygiuodami į muziejų. Jų instruktorius sakė, kad mokiniams, besimokantiems pirmaisiais karo mokyklos metais, iš esmės svarbu sužinoti apie savo pirmtakus.

„Mes irgi šiek tiek užsiimame propaganda“, – šmaikštavo skyriaus vadas, atsisakęs nurodyti savo pavardę.

Už bažnyčios teritorijos lankytojai vaikščiojo tarp sniegu padengtų tranšėjų imituotoje fronto linijoje. Dar toliau, po aukštai iškilusiu bažnyčios kupolu, vaikai galėjo pasivažinėti miniatiūrine kovinio tanko kopija, panašia į kartingų trasą.

„Visi vaikai turėtų čia ateiti ir nuo mažens domėtis istorija“, – sakė Alina Grengolm, kai jos dvejų metų sūnus, padedamas tėčio, užkopė ant apledėjusio tanko.

Neseniai Maskvoje daugiau kaip 600 žmonių iš visos Rusijos susirinko į vyriausybės remiamą forumą, kurio tikslas – skatinti jaunimo patriotizmą. Sergejus Kirijenka, įtakingas V. Putino administracijos vadovo pavaduotojas, gyrė dalyvius už „šventą darbą“.

Konferencijoje du „pergalės savanoriai“ papasakojo apie savo planus kitą savaitę vyksiančiame regioniniame renginyje vidurinių mokyklų moksleivius mokyti apie Rusijos pergalę Antrajame pasauliniame kare.

Laukia kito karo

Praėjusią savaitę paskelbtoje Levados apklausoje 39 proc. rusų teigė, kad Rusijos ir Ukrainos karas yra neišvengiamas arba labai tikėtinas. Pusė respondentų teigė, kad dėl pastaruoju metu padidėjusios įtampos kaltos Jungtinės Valstijos ir NATO, o ne daugiau kaip 4 proc. respondentų visose amžiaus grupėse teigė, kad dėl to kalta Rusija.

Visuomenės įsitikinimas, kad Rusija nėra agresorė, atspindi pagrindinę sovietinių laikų ideologiją: šalis kariauja tik gynybinius karus.

Vyriausybė net skyrė pinigų filmams, kuriuose nagrinėjama ši tema: Balandžio mėnesį Kultūros ministerija paskelbė, kad „Rusijos istorinės pergalės“ ir „Rusijos taikos palaikymo misija“ yra vienos iš prioritetinių temų filmų gamintojams, siekiantiems gauti valstybės finansavimą.

„Dabar stumiama idėja, kad Rusija yra taikinga šalis, nuolat apsupta priešų, – sakė Rusijos kino kritikas Antonas Dolinas. – Tam prieštarauja kai kurie faktai, bet jei tai parodysime kine ir šią idėją perkelsime į Didžiojo Tėvynės karo laikus, visi iš karto gausime visiems nuo vaikystės pažįstamą schemą.“

Rusijos valstybinėje televizijoje pasakojimas apie neonacių kontroliuojamą Ukrainą, kuri naudojama kaip Vakarų agresijos marionetė, yra įprastas tropas nuo 2014 m. Kijeve įvykusios provakarietiškos revoliucijos. Po revoliucijos Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, kurstė karą Ukrainos rytuose ir aštrino pranešimus apie Rusiją kaip „apgultą tvirtovę“.

Jaunimo požiūris – kitoks

Kai kurie analitikai nuogąstauja, kad aštrėjanti retorika sudaro prielaidas tam, ką Rusija pavadintų gynybine intervencija, skirta apsaugoti savo saugumą ir rusakalbius Ukrainoje.

Jevgenijus Popovas, naujai išrinktas parlamento narys ir populiarios politinės laidos per valstybinę televiziją vedėjas, interviu sakė, kad pastarosiomis savaitėmis jo reitingai išaugo – pasak jo, „įtampa auga“.

„Manau, kad dauguma žmonių Rusijoje karui pritartų tik tuo atveju, jei mes apgintume šiose teritorijose gyvenančius rusus“, – sakė J. Popovas, turėdamas omenyje separatistines teritorijas Ukrainoje, kuriose šimtai tūkstančių žmonių gavo Rusijos pilietybę.

Valstybės militarizuotų pranešimų efektyvumas yra diskutuotinas. Apklausos rodo, kad jaunimas palankiau vertina Vakarus nei vyresnio amžiaus rusai, o Krymo aneksijos paskatintos prokremliškos nuotaikos, atrodo, išsisklaidė ekonominio sąstingio sąlygomis.

Tačiau Kremlius dubliuoja savo pozicijas. Siekdamas didinti „patriotinį ugdymą“, jis finansuoja tokias grupes kaip „Vympel“.

Ši „karinė patriotinė“ organizacija turi apie 100 skyrių visoje šalyje ir neseniai organizavo įgūdžių varžybas Vladimiro mieste, kurios baigėsi ketvirtadienį.

17-metė Veronika Osipova iš netoli Ukrainos sienos esančio Rostovo prie Dono miesto laimėjo geriausios moksleivės apdovanojimą. Ji daug metų grojo arfa, su pagyrimu baigė elitinę muzikos mokyklą.

Tačiau 2015 m. ji pradėjo mokytis šaudyti iš kulkosvaidžio ir mėtyti granatas. Ji pasiryžo stoti į Rusijos kariuomenę ir ginti šalį nuo priešų.

„Aš seku pavyzdžiu merginų, kurios gulė po kulkomis ir granatomis bei ėjo kovoti per Didįjį Tėvynės karą, – sakė M. Osipova. – Jos neturėjo pasirinkimo, o mes jį turime, ir aš pasirinkau kariuomenę“.

Parengta pagal „The New York Times“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.