„Aš stengiausi iš visų jėgų, kad šalis nebeslinktų nelaimės link“, – sakė jis, kreipdamasis į tautą.
„Atsižvelgiant į politinių jėgų susiskaldymą ir konfliktus tarp (karinių ir civilių) pereinamojo laikotarpio komponentų,.. nepaisant visko, kas buvo padaryta siekiant sutarimo,.. to neįvyko“, – pridūrė A. Hamdokas.
Sudanas „peržengia pavojingą lūžio tašką, keliantį grėsmę visam jo išlikimui“, teigė jis.
Sudano de facto vadovas generolas Abdel Fattahas al Burhanas spalio 25 dieną užgrobė valdžią ir sulaikė premjerą A. Hamdoką, bet po tarptautinės bendrijos pasmerkimo ir masinių protestų pagal lapkričio 21-ąją pasirašytą susitarimą sugrąžino jį į postą.
Kritikai peikė susitarimą ir kaltino A. Hamdoką „išdavyste“, o kovos už demokratiją aktyvistai pažadėjo toliau spausti kariškių ir civilių valdžią.
Pagal jį žadėta 2023 metų liepą surengti rinkimus, tačiau vietos žiniasklaida skelbė, kad A. Hamdokas ištisas dienas nebuvo savo biure, sklandė gandai apie galimą jo atsistatydinimą.
A. F. al Burhanas tvirtina, kad kariškių veiksmai buvo ne perversmas, o žingsnis siekiant „atitaisyti kursą“ pereinant prie visiškos demokratijos po ilgamečio diktatoriaus Omaro al Bashiro nuvertimo 2019 metais.
Masiniai protestai prieš pučą tęsėsi net ir po A. Hamdoko grąžinimo į pareigas, demonstrantams nepasitikint veteranu generolu A. F. al Burhanu ir jo pažadu vesti šalį visavertės demokratijos link.
Protestuotojai taip pat tvirtino, kad susitarimu dėl civilinio premjero grąžinimo į postą paprasčiausiai siekta suteikti legitimumo priedangą generolams. Demonstrantai juos kaltina bandymu tęsti O. al Bashiro sukurtą režimą.
„Kariniam valdymui – ne“
Sekmadienį tūkstančiai demonstrantų, nepaisydami ašarinių dujų, gausių kariuomenės pajėgų ir telekomunikacijų išjungimo, reikalavo grįžti prie civilinio valdymo.
Per protestus prie prezidentūros sostinėje Chartume ir jo mieste dvynyje Umdurmane jie pliekė perversmą, skandavo „valdžia žmonėms“ ir reikalavo, kad kariai grįžtų į kareivines.
Už demokratiją pasisakantis Gydytojų komitetas pareiškė, jog saugumo pajėgos nužudė tris demonstrantus. Organizacijos duomenimis, vienas iš jų nušautas į krūtinę, o kitas dėl pareigūnų veiksmų Umdurmane patyrė „sunkią galvos traumą“.
Kaip ir per ankstesnes demonstracijas, po perversmo tapusias įprastu reiškiniu, valdžia įrengė kelių blokadų, taip pat krovininiais konteineriais užblokavo Nilo tiltus, jungiančius sostinę su priemiesčiais.
Tačiau tūkstančiai žmonių vis tiek atėjo į demonstraciją „kankiniams atminti“, o nuo perversmo dienos, anot prodemokratiškų medikų, žuvo mažiausiai 57 protestuotojai.
Buvo pastebėta, kaip jaunuoliai motociklais vežė sužeistus protestuotojus į ligonines, kadangi saugumo pajėgos neleido greitosios pagalbos automobiliams artintis prie jų.
Interneto stebėjimo grupė „NetBlocks“ pranešė, kad prieš pirmuosius šių metų protestus buvo blokuojamas ir mobiliojo interneto ryšys. Vakare jis buvo atkurtas.
Aktyvistai būtent internetu organizuoja demonstracijas ir tiesiogiai transliuoja įvykius mitinguose.
Kariuomenei užgrobus valdžią, protestus ne kartą vaikė ašarines dujas panaudojančios saugumo pajėgos, taip pat lazdomis ginkluota policija.
„Pasipriešinimo metai“
Sudanas turi ilgą karinių pučų istoriją, tačiau A. F. al Burhanas tvirtina, kad pernai kariuomenės atliktas žingsnis „nebuvo perversmas“ – verčiau siekis „ištaisyti pereinamojo laikotarpio eigą“.
Penktadienį vienas patarėjas perspėjo, kad „demonstracijos tėra energijos ir laiko švaistymas“, neduosiantis „jokio politinio sprendimo“.
Tačiau aktyvistai socialinėje žiniasklaidoje teigia, kad 2022-ieji bus „tolesnio pasipriešinimo metai“.
Jie reikalauja teisingumo po perversmo nužudytiems asmenims, taip pat daugiau kaip 250 žmonių, žuvusių per kelis mėnesius trukusius masinius protestus, nuvedusius iki O. al Bashiro nuvertimo.
Aktyvistai taip pat smerkia lytinius išpuolius per gruodžio 19-osios protestus, per kuriuos, Jungtinių Tautų duomenimis, mažiausiai 13 moterų ir mergaičių tapo prievartavimo ir grupinio žaginimo aukomis.
Tuo metu Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo pasmerkė seksualinės prievartos naudojimą „kaip ginklą, siekiant išstumti moteris iš demonstracijų ir nutildyti jų balsą“.
Šeštadienį išplatintame pareiškime JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas įspėjo, kad Vašingtonas „pasirengęs atsakyti tiems, kas siekia blokuoti Sudano žmonių siekius suformuoti civilių asmenų vadovaujamą demokratinę vyriausybę ir kas trukdytų užtikrinti atskaitomybę, teisingumą ir taiką“.
JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro duomenimis, ateinančiais metais humanitarinės pagalbos reikės daugiau kaip 14 mln. žmonių, arba kas trečiam sudaniečiui – tai būtų prasčiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį.
