Šis vizitas surengtas po ilgus mėnesius tvyrojusios įtampos, Vakarų šalims grasinant Maskvai koordinuotomis sankcijomis, jeigu ji surengtų invaziją į Ukrainą.
„Rusijai didinant kariuomenės telkimą, esu čia tam, kad parodyčiau, jog ES palaiko Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – J. Borrellis parašė socialiniame tinkle „Twitter“.
Vakarų šalys skambina pavojaus varpais dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.
Jungtinių Valstijų ir Rusijos aukšto rango pareigūnai sekmadienį planuoja dviejų dienų derybas Ženevoje, anksčiau Kremliui pažėrus Vašingtonui virtinę reikalavimų.
Briuselis baiminasi, kad yra paliekamas nuošalyje, abiem branduolinį ginklą turinčioms valstybėms diskutuojant apie jėgų pusiausvyrą Europoje. J. Borrellis tvirtina, kad „bet kokia diskusija apie Europos saugumą turi vykti koordinuojant ir dalyvaujant ES“.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad šiuo vizitu „siekiama patvirtinti ES paramą mūsų valstybei Rusijos agresyvių veiksmų fone“.
„Glaudžios konsultacijos“
Per savo dviejų dienų vizitą Ukrainoje J. Borrellis apsilankys prie kontaktinės linijos su prorusiškų separatistų kontroliuojamomis teritorijomis šalies rytuose.
Tai bus pirmas ES užsienio politikos vadovo vizitas rytinėje Ukrainoje nuo konflikto pradžios 2014 metais, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Pasak Kijevo, J. Borrellis susitiks su ukrainiečių kolega Dmytro Kuleba derybų dėl „Rusijos atgrasymo nuo tolesnės agresijos, įskaitant griežtų ekonominių sankcijų taikymą“.
Maskva tvirtina, kad JAV vadovaujamas NATO gynybinis aljansas negali priimti naujų narių iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos, įskaitant Ukrainą, ir reikalauja atitraukti pajėgas nuo Rusijos sienos.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu atmeta, anot jų, Kremliaus užmojį diktuoti nepriklausomų valstybių ateitį. Vašingtonas perspėjo, jog jeigu Maskva pasiųstų savo pajėgas į Ukrainą, Rusija sulauktų itin skaudžių ekonominių sankcijų iš JAV ir Europos Sąjungos sostinių.
JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia įtikinti sąjungininkes Europoje, kad veiks kartu su jomis, atmesdama būgštavimus, kad nedalyvaujant ES gali siekti Šaltojo karo laikus primanančio susitarimo, kuris paveiktų Europą.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį telefonu kalbėjosi su septynių ES valstybių užsienio reikalų ministrais.
A. Blinkenas pabrėžė, kad „JAV yra pasiryžusios toliau glaudžiai konsultuotis ir koordinuoti veiklą su visais mūsų transatlantiniais sąjungininkais ir partneriais, siekiant deeskalacijos atgrasymo, gynybos ir dialogo keliu“, sakė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Konfliktas Rytų Ukrainoje kilo 2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą ir jau nusinešė daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
