Per kelių buvusių sovietinių valstybių iš pajėgas atsiuntusio karinio aljanso lyderių vaizdo konferenciją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad šios pajėgos bus išvestos, kai tik pasibaigs jų misija.
Centrinėje Azijoje esantis Kazachstanas praėjusią savaitę išgyveno didžiausią smurto bangą nuo pat nepriklausomybės paskelbimo, bet pirmadienį didžiausiame šalies mieste Almatoje gyvenimas atrodė sugrįžtantis į normalias vėžes.
Visoje šalyje pirmadienis paskelbtas gedulo diena dėl dešimčių per neramumus žuvusių žmonių.
K.Ž. Tokajevas per minėtą vaizdo konferenciją sakė, kad „ginkluoti kovotojai, laukę patogios progos“, kilus protestams pabandė užgrobti valdžią.
„Pagrindinis tikslas buvo akivaizdus: sugriauti konstitucinę tvarką, sunaikinti valdžios institucijas ir užgrobti valdžią. Tai buvo bandymas įvykdyti valstybės perversmą“, – pareiškė jis.
Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) Kazachstane dislokavo kiek daugiau nei 2 tūkst. karių ir 250 sunkiosios karinės technikos vienetų, sakė K.Ž. Tokajevas ir patikino, kad šios pajėgos „netrukus“ bus išvestos.
Laikinas dislokavimas
Kai kas reiškia susirūpinimą, kad Maskva gali pasinaudodama šia misija didinti savo įtaką buvusiame sovietiniame Kazachstane. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusią savaitę įspėjo, jog „jeigu rusai atsiranda tavo namuose, juos kartais būna labai sunku išprašyti“.
„Taikos palaikymo pajėgų kontingentas buvo išsiųstas į Kazachstaną – noriu pabrėžti – ribotam laikotarpiui“, – kalbėjo V. Putinas per KSSO viršūnių susitikimą.
Pasak V. Putino, Kazachstanas susidūrė su „tarptautinio terorizmo“ grėsme, o KSSO priemonės parodė, kad aljanso narės neleis kilti „vadinamosioms spalvotosioms revoliucijoms“ buvusiose SSRS valstybėse.
Neramumai Kazachstane prasidėjo nuo protestų prieš degalų kainų šuolį. Autoritarinė šalies valdžia dėl neramumų kaltina „ginkluotus banditus“ ir teroristus.
Pirmadienį vyriausybė sakė, jog užsienio žiniasklaidos pranešimai sudarė „klaidingą įspūdį, kad Kazachstano vyriausybė taikosi į taikius protestuotojus“.
„Mūsų saugumo pajėgos grūmėsi su smurtaujančiomis miniomis, vykdžiusiomis įžūlius teroro aktus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Kaip KSSO susitikime sakė K.Ž. Tokajevas, Kazachstano saugumo pajėgos „niekada nešaudė ir nešaudys į taikius demonstrantus“.
Atkurtas interneto ryšys
Buvusioje sostinėje Almatoje interneto ryšio praktiškai nebuvo nuo trečiadienio, bet pirmadienio rytą vietos ir užsienio interneto svetainės vėl buvo prieinamos.
Naujienų agentūros AFP korespondentai pranešė, kad pirmą kartą nuo smurto, kai buvo deginami vyriausybiniai pastatai ir plėšiamos įmonės, pradžios miesto gatvėmis kursuoja viešasis transportas.
Pensininkė Lyudmila, laukusi autobuso Almatos centre, sakė, kad apie atsiradusį internetą sužinojo tik sulaukusi Ukrainoje gyvenančių giminaičių internetinio skambučio.
AFP ji pasakojo, kad per trečiadienio vakaro susirėmimus sužeisti kariai buvo velkami į jos daugiabučio kiemą, kur jiems buvo teikiama skubi pagalba.
Kazachstano vyriausybei sunkiai sekasi pagrįsti savo įvykių versiją.
Vėlai sekmadienį Informacijos ministerija atšaukė oficialiame platformos „Telegram“ kanale anksčiau tą pačią dieną pasirodžiusį pareiškimą, kad per smurtą visoje šalyje žuvo daugiau nei 164 žmonės.
Ministerija dviem šią žinią paskelbusiems tinklapiams pranešė, jog informacija buvo paskelbta dėl „techninės klaidos“, nurodė šios svetainės.
Anksčiau pareigūnai skelbė, kad buvo nukauti 26 „ginkluoti nusikaltėliai“ ir žuvo 16 saugumo pareigūnų.
Apklausai iš viso buvo sulaikyta kone 8 tūkst. žmonių, pirmadienį paskelbė Vidaus reikalų ministerija.
Nur Sultane, kuris 1997-aisiais tapo sostine vietoje Almatos, o 2019-aisiais gavo dabartinį savo pavadinimą pirmojo šalies prezidento, 81 metų Nursultano Nazarbajevo garbei, neramumų mastas buvo palyginti nedidelis.
Elitas sujudo
Kazachstaną apėmusios politinės krizės kontūrai nėra aiškūs, bet valdantysis elitas aiškiai sujudo.
Šeštadienį valdžia paskelbė, kad suimtas Kazachstano kontržvalgybos agentūros vadovas, įtariant jį valstybės išdavyste. Karimas Masimovas, N. Nazarbajevo ilgametis sąjungininkas, per neramumų piką buvo atleistas iš Nacionalinio saugumo komiteto (KNB) vadovo posto.
Nuo 1989-ųjų Kazachstanui vadovavęs N. Nazarbajevas 2019-aisiais perdavė valdžią, bet daugelis mano, kad jis išlaikė didžiulę įtaką šalies politikoje. N. Nazarbajevas viešai nekalbėjo nuo pat šios krizės pradžios.
N. Nazarbajevo spaudos sekretorius šeštadienį sakė, kad eksprezidentas palaiko „tiesioginį ryšį“ su K.Ž. Tokajevu ir ragina „visus susitelkti aplink Kazachstano prezidentą“.
K.Ž. Tokajevą N. Nazarbajevas asmeniškai pasirinko savo įpėdiniu, kai 2019 metais atsistatydino. K.Ž. Tokajevo atstovas sekmadienį sakė, kad prezidentas „sprendimus priima nepriklausomai“.
K. Ž. Tokajevas: už beprecedenčių neramumų stovi kovotojai iš C. Azijos ir kitų regionų
Kazachstano prezidentas K.Ž. Tokajevas pirmadienį sakė, kad už šalį praeitą savaitę krėtusių beprecedenčių neramumų stovi kovotojai iš Centrinės Azijos, Afganistano ir Vidurinių Rytų.
„Neabejoju, kad tai buvo teroro ataka“, – telefonu Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Charles'iui Micheliui sakė K.Ž. Tokajevas. Jo žodžiai cituojami prezidentūros pranešime.
Pasak K.Ž. Tokajevo, ataka buvo „gerai organizuota“, joje dalyvavo „užsienio kovotojų“ iš Centrinės Azijos šalių, Afganistano, Vidurinių Rytų.
