„Rusija kelia grėsmę Europos saugumo struktūrai“, – cituoja P. Hultqvistą agentūra.
Anot ministro, su Rusijos pateiktais saugumo reikalavimais sutikti negalima, ir esant tokiai padėčiai negalima eiti į kompromisus dėl savo suvereniteto priimant sprendimus nacionalinio saugumo srityje.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo, Vakarams kaltinant Rusiją, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš kaimyninę šalį, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių.
Maskvai savo ruožtu praeitą mėnesį išdėstė reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir Vakarų kariniam aljansui, įskaitant reikalavimą įsipareigoti, kad NATO nebebus plečiama.
Projekte numatyta, kad NATO turi atsisakyti tolesnės plėtros, įskaitant Ukrainos prisijungimą, nevykdyti karinės veiklos Rytų Europos, Užkaukazės ir Centrinės Azijos šalyse, taip pat nedislokuoti vidutinio ir mažo nuotolio raketų vietose, iš kurių jos galėtų pasiekti kitų sutarties dalyvių teritorijas.
Vakarai savo ruožtu atmetė, anot jų, Maskvos mėginimą diktuoti jų nepriklausomų partnerių ateitį.
Susiję straipsniai
Maskvos reikalavimai taip pat sukėlė susirūpinimą NATO nepriklausančioms ES narėms Suomijai ir Švedija. Jos atmetė prielaidą, kad kokiai nors trečiajai šaliai turi būtų suteikta teisė spręsti dėl jų jungimosi prie aljanso.
Pirmadienį Ženevoje vyksta Rusijos ir JAV derybos. Sausio 12-ąją Briuselyje numatytas Rusijos ir NATO susitikimas, o sausio 13 dieną – Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) derybos.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad prieš Rusijos ir JAV derybas dėl saugumo garantijų sekmadienį Ženevoje surengtas susitikimas buvo sudėtingas, bet dalykiškas.