Kalbėdamas po Briuselyje įvykusio NATO ir Rusijos tarybos posėdžio, kuris buvo pirmasis nuo 2019 metų, J. Stoltenbergas sakė, kad abi pusės „išreiškė poreikį [tęsti] dialogą ir sudaryti būsimų susitikimų kalendorių“.
„Be kita ko, sąjungininkai norėtų aptarti konkrečias priemones, turinčias padėti didinti skaidrumą, išvengti pavojingų karinių incidentų ir sumažinti kibernetines grėsmes bei grėsmes kosmose. Sąjungininkai taip pat suinteresuoti aptarti klausimus dėl ginkluotės kontrolės, nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo, įskaitant diskusijas dėl bendrų suvaržymų raketoms“, – per spaudos konferenciją pridūrė jis.
Anot J. Stoltenbergo, Aljanso sąjungininkai suinteresuoti gerinti ryšių kanalus tiek tarp abiejų pusių kariškių, tiek tarp civilių struktūrų, taip pat svarstoma galimybė atkurti abiejų pusių atstovybes Maskvoje ir Briuselyje.
„Rusija nebuvo pasiruošusi sutikti su šiuo pasiūlymu. Jie jo taip pat neatmetė, bet Rusijos atsovai leido suprasti, kad jiems reikia laiko, kad pateiktų atsakymą NATO“, – aiškino generalinis sekretorius.
„Tačiau teigiamas ženklas, kad visos NATO sąjungininkė ir Rusija atsisėdo prie to paties stalo“, – po keturias valandas trukusių derybų pridūrė jis.
Vis dėlto Aljanso vadovas pripažino, kad bet kokios derybos dėl Ukrainos nebus lengvos.
„Šiuo klausimu tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos esama reikšmingų nesutarimų“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina turi teisę pati spręsti dėl savo saugumo planų, o NATO išlaikys atvirų durų politiką naujoms narėms, nors Maskva dėl to griežtai prieštarauja.
„Niekas kitas neturi ką pasakyti, ir, žinoma, Rusija neturi veto teisės“, – sakė NATO vadovas.
