Abi šalys toliau laikosi savo pradinių pozicijų ir pradeda įtemptą diplomatijos raundą, kai netoli Ukrainos sienos Rusija yra sutelkusi 100 tūkst. karių.
Vakarai gina NATO vadinamąją „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių, tokių kaip Ukraina ir Sakartvelas, atžvilgiu, o Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad aljansas toliau nesiplės link jos teritorijų.
Rusijai sutelkus didžiules pajėgas prie ir taip iš dalies okupuotos Ukrainos, Vašingtonas buvo priverstas kalbėtis su Maskva, kad būtų galima išsklaidyti nuogąstavimus dėl visapusiškos karinės konfrontacijos.
Abi šalys trečiadienį atgaivino NATO ir Rusijos tarybos susitikimus, kurie buvo nutrūkę nuo 2019 metų. Vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas sakė, kad diskusijos truko keturias valandas.
„Tai yra savalaikė galimybė dialogui kritiniu Europos saugumui momentu. Kai įtampa didelė, dar svarbiau susėsti prie vieno stalo ir aptarti susirūpinimą mums keliančius klausimus“, – NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė pasiuntiniams susėdus derybų.
„Lemiamas momentas“
NATO ir Rusijos praktinis bendradarbiavimas nutrūko 2014 metais Maskvai okupavus ir aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą.
Pernai spalį Rusija nutraukė savo diplomatinę misiją prie NATO, kai dėl įtariamo šnipinėjimo buvo išsiųsti aštuoni jos nariai.
Tačiau buvęs jos ambasadorius dabartinis užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško trečiadienį sugrįžo, kad vadovautų deryboms su J. Stoltenbergu ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman. Anksčiau šią savaitę atsinaujinusį tarybos posėdį jis pavadino „lemiamu momentu“.
Pirmadienį W. Sherman buvo susitikusi su Kremliaus pasiuntiniais tiesioginių JAV ir Rusijos derybų Ženevoje, tačiau Vašingtono sąjungininkės Europoje labai nori nelikti nuošalyje, vykstant deryboms saugumo klausimais.
JAV pareigūnai pažadėjo laikytis solidarumo, o trečiadienį į derybas buvo pakviesti NATO 30-ies narių atstovai.
„Dar per anksti pasakyti, ar rusai rimtai nori diplomatijos kelio, ar jie pasirengę rimtai derėtis.... Mes pasirengę“, – antradienį sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
JAV prezidento Joe Bideno atstovė tvirtino: „NATO santykius su Ukraina nustato tik Ukraina ir 30 NATO sąjungininkių, o ne kitos šalys.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia užkirsti kelią tam, ką jis laiko po Šaltojo karo pradėtu Vakarų brovimusi į jo sferą.
„NATO atvirų durų politikos tolesnis vykdymas ir tolesnis NATO artėjimas prie mūsų sienų yra tai, kas, mūsų požiūriu, kelia mums grėsmę“, – sakė Kremliaus atstovas Dmtrijus Peskovas.
„Būtent to ir prašome netęsti, suteikiant teisiškai įpareigojančių garantijų“, – pridūrė jis.
D. Peskovas neatsakė, ar Rusija galėtų pradėti karinę operaciją, jei jos reikalavimai bus atmesti.
„Nenorėtume žarstytis grasinimais ir ultimatumais kaip Amerikos pareigūnai“, – pareiškė jis.
