Danija sako vis dažniau patirianti šnipinėjimą iš užsienio

Danijos žvalgybos tarnyba ketvirtadienį perspėjo, kad šalies teritorijoje intensyvėja užsienio valstybių šnipinėjimas.

Danija sako vis dažniau patirianti šnipinėjimą iš užsienio.  <br>123rf iliustr.
Danija sako vis dažniau patirianti šnipinėjimą iš užsienio.  <br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 13, 2022, 4:01 PM

Pranešimas pasirodė mėnuo po to, kai Danijoje buvo areštuotas karinės žvalgybos vadovas, kaltinamas konfidencialių dokumentų nutekinimu.

Grėsmės šiai Skandinavijos šaliai kyla daugiausia iš Rusijos, Kinijos ir Irano, sakoma naujoje Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybos (PET) ataskaitoje.

„Virtinė užsienio valstybių aktyviai vykdo žvalgybinę veiklą prieš Daniją, o pastaraisiais metais šnipinėjimo grėsmė padidėjo“, – sakoma drauge su ataskaita paskelbtame PET pareiškime.

„Ši veikla apima šnipinėjimą, įtakos operacijas, puldinėjimą, bandymus nelegaliai gauti produktų, technologijų ir žinių, ir, išskirtiniais atvejais, aiškius bandymus nužudyti“, – nurodė PET.

Užsienio žvalgybinės veiklos grėsmė „taip pat aktuali Farerų saloms ir Grenlandijai“, nes didėja tarptautinė konkurencija dėl Arkties.

PET kontržvalgybos vadovas Andersas Henriksenas laikraščiui „Politiken“ sakė, jog ypač Kinija „deda dideles pastangas, kad gautų moderniausių technologijų ir žinių“.

Pasak jo, šiuo požiūriu itin pažeidžiamos universitetų mainų programos.

„Tam tikri tyrimai, net labai ankstyvų stadijų, gali būti panaudojami kariniams tikslams ir kelti problemų“, – sakė A. Henriksenas.

2021 metų vasarą „Politiken“ pranešė, kad mažiausiai 30 tyrėjų Danijoje buvo užverbuoti per kinų programą „1 000 talentų“.

Nauja ataskaita pasirodė Danijos žvalgybos tarnyboms sunkiu metu.

Kaip rodo pernai visuomeninio transliuotojo DR paskelbtos tyrimo išvados, JAV bent iki 2014 metų naudojosi jūros dugnu nutiestais Danijos kabeliais, šnipinėdamos pokalbius tarp svarbių figūrų Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Norvegijoje, įskaitant tuometinę Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

Be to, gruodį buvo areštuotas PET karinės žvalgybos vadovas Larsas Findsenas, kaltinamas „itin konfidencialios“ informacijos nutekinimu žiniasklaidai. Jis tebėra sulaikytas.

2020 metais L. Findseno ir dviejų kitų karinės žvalgybos aukšto rango pareigūnų įgaliojimai buvo sustabdyti kilus įtarimams, kad jo tarnyba vykdo nelegalų sekimą.

Auditas parodė, kad karinės žvalgybos tarnyba, klausinėjama apie sekimo operacijas nuo 2014 iki 2020 metų, „nuslėpė esminę ir labai svarbią informaciją“, ir pateikė pareigūnams „neteisingą informaciją“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.