Palygino ES šalyse įvestas COVID-19 valdymo priemones – Lietuvoje gyvename „atsipūtę“ Ekspertas įvertino galimą taikomų taisyklių įtaką visuomenėms

Visame pasaulyje sparčiai plintant omikron koronaviruso atmainai, Lietuvoje pirmadienį įsigaliojo naujos COVID-19 valdymo priemonės, pakeitusios veido apsaugos priemonių dėvėjimo renginiuose bei saviizoliacijos taisykles. Tačiau Lietuva toli gražu nėra išimtis visuotinėje kovoje su pandemija – keičiantis epidemiologinei situacijai, vis dažniau keičiamos koronaviruso valdymo priemonės ir kitose ES šalyse.

Koronavirusas Italijoje.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas Italijoje.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas Europoje.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas Europoje.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Graikijoje.<br>Reuters/Scanpix asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Graikijoje.<br>Reuters/Scanpix asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 18, 2022, 8:21 PM, atnaujinta Jan 19, 2022, 9:00 AM

„Euronews“ duomenimis, dauguma šalių, siekdamos kontroliuoti viruso plitimą, didžiulį dėmesį skiria su kelionėmis susijusioms taisyklėms.

Naujausi svarbūs pokyčiai:

Prancūzija vėl atvėrė duris Jungtinės Karalystės turistams, kuriems dėl didelio koronaviruso atvejų šuolio šalyje buvo laikinai uždrausta atvykti.

Jungtinėje Karalystėje nebereikalaujama atlikti testų prieš išvykimą iš šalies.

Kipras nuo šiol reikalauja, kad visi keliautojai prieš išvykdami atliktų PGR testus.

Italijoje visi į šalį atvykstantys keliautojai privalo pateikti neigiamą PGR testo atsakymą.

Į Ispaniją atvykstantys keliautojai iš Jungitnės Karalystės privalo būti pilnai pasiskiepiję.

Vis dėlto kelionės – tai tik viena iš daugelio sričių, kurioms ES valstybėse taikomi su COVID-19 valdymu susiję suvaržymai. Be pastarųjų, šalys imasi įvairaus pobūdžio bei masto vidinių priemonių, įskaitant vidaus kelionių, renginių, būrimosi, lankymosi viešose vietose ribojimus, skiepų pasus, privalomą vakcinaciją, komendanto valandos taikymą bei skirtingas veido apsaugos priemonių ar karantinavimosi taisykles.

Kokias pagrindines koronaviruso valdymo priemones naudoja kitos Europos Sąjungos šalys?

Austrija

Nuo vasario visiems suaugusiems COVID-19 skiepai bus privalomi.

Norėdami patekti į restoranus, barus, naktinius klubus, teatrus, naudotis slidinėjimo keltuvais ar apsigyventi bet kokio tipo apgyvendinimo įstaigose, gyventojai privalo pateikti vakcinacijos ar pasveikimo nuo COVID-19 įrodymą, o turėti neigiamą PGR testą – nebepakanka.

Šalies restoranai ir barai privalo užsidaryti iki 23 val.

Viešajame transporte ir patalpose privaloma dėvėti kaukes.

Danija

Visi į Daniją atvykstantys užsieniečiai ir Danijoje neregistruoti žmonės prieš atvykdami turi atlikti testą, nepriklausomai nuo to ar yra pasiskiepiję.

Muziejai, kino teatrai, meno galerijos, koncertai, kino teatrai ir panašūs objektai yra atviri, tačiau tik tiems, kas turi COVID-19 pasą arba skiepijimą patvirtinantį dokumentą.

Restoranai, kavinės ir barai yra atviri, tačiau nuo 23 val. vakaro iki 5 val. ryto jie nedirba, o norint į juos patekti, taip pat reikia turėti COVID-19 pasą arba skiepijimą patvirtinantį dokumentą.

Graikija

Graikija ketina įvesti privalomus COVID-19 skiepus 60 metų ir vyresniems asmenims. Atsisakantiems skiepytis kas mėnesį bus skiriamos 100 eurų baudos.

Šalies paplūdimiuose būtina laikytis saugaus atstumo, visose viešose uždarose patalpose privaloma dėvėti kaukes.

Kai kuriose Graikijos salose įvesta komendanto valanda.

Italija

Italija pratęsė nepaprastąją padėtį iki kovo pabaigos, o tai suteikė vyriausybei daugiau galių be ilgo proceso įgyvendinti naujas pandemijos valdymo priemones.

Šioje šalyje 50 mietų ir vyresniems asmenims COVID-19 skiepai yra privalomi.

Norint patekti į viešbučius, barus, restoranus, kavines, naudotis viešuoju transportu ir daugeliu kitų uždarų patalpų, reikia turėti „superžaliąjį pasą“. Patarąjį gali gauti tik visiškai paskiepyti asmenys, priešingai nei anksčiau, kai pakakdavo neigiamo testo atsakymo.

Lenkija

Ribojamas parduotuvių, barų ir restoranų lankytojų skaičius.

Jungtinės Karalystės keliautojai ir visi kiti asmenys iš Šengeno erdvei nepriklausančių valstybių, atvykę į šalį, privalo 14 dienų praleisti karantine.

Atvykstantiems iš Šengeno šalių būtina pateikti pilną skiepijimą patvirtinantį dokumentą, ko nepadarius, skiriamas 10-ties dienų izoliacijos laikotarpis.

Keliaujantieji lėktuvu taip pat privalo pateikti keliautojo vietos nustatymo formą.

Nyderlandai

Restoranai, barai ir kavinės šioje šalyje nedirba, išskyrus tuos, kurie siūlo maisto pristatymo į namus paslaugą.

Kino teatrai, muziejai, teatrai ir koncertų salės – taip pat uždarytos. Būtiniausios parduotuvės, pavyzdžiui, prekybos centrai ir vaistinės, dirba iki 20 val. vakaro.

Kirpėjai, nagų meistrai, sekso paslaugų teikėjai ir kitų kontaktinių profesijų atstovai gali priimti klientus iki 17 val.

Visose vietose, kur nėra galimybės būti 1,5 metro atstumu vienas nuo kito, patariama dėvėti veido kaukę. Dabar tai taikoma ir judriose lauko vietose, pavyzdžiui, prekybos gatvėse.

Prancūzija

Norint patekti į viešąsias erdves Prancūzijoje būtina turėti žaliąjį pasą.

Šalyje aukščiausiu lygiu svarstoma galimybė įvesti privalomą visuotinę vakcinaciją.

Veido kaukes privaloma dėvėti visose uždarose viešose erdvėse ir kai kuriose lauko vietose, įskaitant prie įėjimo į parduotuves nusidriekusias eiles, turgavietes ar stadionų tribūnas.

Vokietija

Šalyje svarstoma įvesti privalomą visuotinę vakcinaciją.

Šiuo metu šalyje yra taikomi apribojimai neskiepytiems asmenims, o norint patekti į barus, restoranus ir daugumą kultūros bei laisvalaikio vietų, būtina pateikti vakcinacijos ar pasveikimo nuo COVID-19 įrodymą.

Naujos taisyklės Lietuvoje

Tuo tarpu Lietuvoje nuo piramdienio įsigaliojusios naujos COVID-19 valdymo priemonės – daugiausia orientuotos į veido apsaugos priemonių dėvėjimą renginių metu ir saviizoliaciją.

Nuo šiol uždarose erdvėse vyksiančiuose renginiuose visi vyresni nei šešerių metų žiūrovai ir dalyviai bei personalo nariai renginio metu privalės dėvėti ne medicinines kaukes, o ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius. Tačiau šios taisyklės netaikomos asmeninėms šventėms, taip pat – šv. Mišioms, kuriose respiratoriai yra tik rekomenduojami. Renginiais nelaikomi ir apsilankymai muziejuose bei parodose.

Kitose uždarose vietose ir toliau privaloma dėvėti veidą dengiančias medicinines kaukes.

Pasikeitus taisyklėms taip pat nuo 10-ties iki septynių dienų sumažėjo besimptome koronaviruso forma sergančių, kontaktą su sergančiuoju turėjusių asmenų bei nepasiskiepijusių keliautojų saviizoliacijos trukmė.

Be to, ir toliau rekomenduojama darbą vykdyti nuotoliniu būdu, o ten, kur tai daryti neįmanoma, darbuotojus aprūpinti apsaugos priemonėmis ir greitaisiais antigenų testais.

Visgi, pažvelgus į kitose ES valstybėse taikomas kovos su pandemija priemones, susidaro įspūdis, kad mūsų šalis išskirtiniu griežtumu valdanat pandemiją neišsiskiria.

Eksperto vertinimas

Tuo tarpu prof. dr. Saulius Čaplinskas abejoja ilgalaike kai kurių prevencinių priemonių nauda. Profesoriaus nuomone, tai gali į visuomenę įnešti dar daugiau nepasitikėjimo.

„Klausimas, kur tos priemonės gali kurti teigiamas pasekmes kalbant apie skiepijimo skatinimą, ir kur gali turėti neigiamas pasekmes, – portalui lrytas.lt sakė ekspertas. – Ne tik tai kalbant apie ligas, kalbant apie vakcinų valdomas ligas, bet galų gale apie žmonių tarpusavio bendravimą, pasitikėjimą, valdžios institucijų rekomendacijas ir t.t.“

Kalbėdamas apie Lietuvą, profesorius atkreipė dėmesį į žalingus spaudimo būdus, nenorą išklausyti kitų žmonių.

„Labai rezervuotai žiūriu į tokius spaudimo metodus, kai, ypač Lietuvoje, nors panašu, kad ko gero ir kitose šalyse, matome kad per mažai atliepiama į žmonių susirūpinimą, nebandoma atsakyti į klausimą, kodėl vienas ar kitas žmogus, sakykime, elgiasi neracionaliai medikų požiūriu“, – svarstė S.Čaplinskas.

„Praleistas svarbiausias dalykas, nuo pat pradžių nebandoma atsakyti į žmonėms kylančius klausimus, kodėl? O tas kodėl tai ir būtų: kodėl žmogus turi keisti savo elgseną atsiradus šitam virusui. Jeigu nesupras kodėl – kaip mes galime tikėtis, kad jie elgsis kažkaip kitaip“, – komunikacijos svarbą priminė ekspertas.

Tiesa, kalbėdamas apie pasaulines tendencijas, profesorius siūlė žiūrėti lokaliai, bei pabrėžė, kad pačių gydytojų nuomonė kiekvienoje šalyje gali skirtis: „Medikių požiūris gali skirtis kiekvienos šalies viduje. Tuo labiau, kad tai – nauja liga, nauja problema, nauji skiepai.“

„Visos priemonės, jei mes galvojame dairytis į kitas šalis, tai jos turi būti adaptuojamos pagal mūsų socialines, kultūrines, ekonomines ir kitas sąlygas, – neabejojo S.Čaplinskas. – Kai kažkas bando argumentuoti: „va kiti taip daro“, tai man atrodo, nėra rimtas argumentas. Reikėtų įvertinti, kokios ten tradicijos, kaip žmonės elgiasi, kaip priima vieną elgesį ir kitokias rekomendacijas ar draudimus ir t.t.“

Sprendžiant pasitikėjimo problemas, S.Čaplinskas į pagalbą siūlo pasitelkti ne tik medikus, bet ir kitų sričių ekspertus, pavyzdžiui, sociologus ar marketingo specialistus.

„Reikia įvertinti visas aplinkybes, kai eina kalba apie žmonių elgseną. Šioje vietoje pirmiausia turi būti aiškus bendradarbiavimas ir nuomonių keitimasis, – dėstė ekspertas. – Vienas dalykas – su piliečiais, antras dalykas – ne tik su medikais, virusologais, kurie išmano viruso plitimo dėsnius, bet ir su socialinių mokslų atstovais, kurie tyrinėja žmonių psichologiją, elgseną, nuostatas, pažiūras, o toliau jau ir su marketingo specialistais, kurie galėtų įtaigiai perteikti tą informaciją žmonėms.“

Profesoriaus nuomone, visos pandemijos akivaizdoje svarbu niekada neužmiršti išsikeltų tikslų.

„Šioje vietoje mes taip pat turime problemą, kad tą artimą tikslą, ko gero, mūsų sprendimų priėmėjai mato tik vieną – kad kuo daugiau žmonių pasiskiepytų, – apgailestavo S.Čaplinskas. – To neužtenka, – pridūrė jis. – Turi būti kiti strateginiai tikslai, pavyzdžiui, kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusį asmenį, sudaryti jam sąlygas ir kad jis suprastų kodėl jis turi būti diagnozuotas, kodėl turi izoliuotis, kodėl turi perspėti savo artimiausią ratą, kad virusas neplistų, kodėl taikyti vadinamas biosaugos priemones, laikytis saugaus atstumo, kaukes dėvėti, vėdinti patalpas ir t.t.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.