Su Rusija besiribojantys separatistiniai regionai, bendrai vadinami Donbasu, yra įsitraukę į ginkluotą konfliktą su Kijevo kariuomene nuo 2014 metų, kai po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos prasidėjo Kremliaus remiamas sukilimas.
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba pranešė, kad Rusija „toliau didina [promaskvietiškų separatistų] kovinius pajėgumus“.
Rusų kariuomenė šį mėnesį „slapta geležinkeliu ir keliais į regionus pergabeno daugiau kaip 7 tūkst. tonų degalų, keletą tankų ir savaeigių artilerijos pabūklų“, pranešime nurodė Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba.
Pareiškime priduriama, jog Rusija taip pat ėmėsi „aktyvaus samdinių verbavimo“ ir jų siuntimo į separatistų kontroliuojamus regionus.
Ukrainos pasienyje sutelkus dešimtis tūkstančių Rusijos karių, kyla vis didesnis nerimas, kad Europoje gali prasidėti plataus masto konfliktas.
Maskva neigia planuojanti įsiveržti į Ukrainą ir pateikė Vakarams virtinę reikalavimų dėl saugumo garantijų, įskaitant NATO įsipareigojimą nesiplėsti į rytus. Manais Kremlius žada deeskaluoti krizę.
Vienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas penktadienį pareiškė, kad parlamentas svarstys galimybę prašyti prezidento Vladimiro Putino oficialiai pripažinti du separatistų darinius Ukrainoje, savavališkai pasiskelbusius nepriklausomomis respublikomis.
Konfliktas Rytų Ukrainoje pareikalavo jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais; Maskva tokius kaltinimus neigia.
