85 metų žiniasklaidos magnatas, kuriam iškeltos bylos, susijusios su liūdnai pagarsėjusiais sekso vakarėliais, pramintais „bunga bunga“, tebėra nagrinėjamos teismuose, tvirtino turįs parlamento palaikymą ir galėsiąs laimėti, nors analitikai tuo abejojo.
Visgi žiniasklaidai paskelbtame pranešime S. Berlusconi pareiškė, kad, vadovaudamasis „nacionalinės atsakomybės“ dvasia, traukiasi iš kovos dėl prezidento posto, kad nekiltų dar daugiau prieštaravimų.
„Niekada nepamiršdamas, kad bendrieji interesai yra svarbesni už asmeninius tikslus, daug galvojau, tariausi su artimaisiais ir mano politinės „šeimos“ lyderiais dėl gauto pasiūlymo [pretenduoti į prezidento postą]“, – parašė S. Berlusconi laiške bendrapartiečiams.
„Šiandien Italijai reikia vienybės.... kad būtų galima kovoti su pandemija ir įveikti krizę“, – pridūrė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad M. Draghi turėtų likti premjero poste ir padėti įgyvendinti struktūrines reformas, kurių buvo pažadėta imtis mainais už beveik 200 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.
„Manau, jog yra būtina, kad M. Draghi vyriausybė užbaigtų savo darbą iki parlamento kadencijos pabaigos“ 2023 metais, kuomet įvyks kiti visuotiniai rinkimai, pareiškė S. Berlusconi.
M. Draghi, buvęs Europos Centrinio Banko vadovas, kuris pastaruosius metus vadovavo Italijos koalicinei vyriausybei, tebelaikomas kitą savaitę įvyksiančių valstybės vadovo rinkimų favoritu.
Tačiau valdančiosios partijos dar nėra pasiekusios susitarimo šiuo klausimu ir, kadangi bus balsuojama slaptai, balsavimo rezultatą yra sunku nuspėti.
Šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. senatorių, parlamentarų ir regionų atstovų pirmadienį slaptu balsavimu pradės naujo prezidento rinkimus, o visas procesas turėtų užtrukti kelias dienas.
