Italijos prezidento rinkimų antrasis ratas rezultatų neatnešė

Italijos prezidento rinkimų antrasis ratas antradienį nugalėtojo neatnešė, todėl nežinia dėl ministro pirmininko Mario Draghi ir jo vyriausybės ateities tęsiasi.

Italija.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Italija.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 26, 2022, 8:36 AM

Antrą dieną iš eilės daugiau kaip pusė iš beveik tūkstančio parlamento narių, senatorių ir regionų atstovų savo balsalapių neužpildė. Tai atspindi pagrindinių partijų nesutarimus dėl kandidatų.

Trečiasis balsavimas įvyks trečiadienį ryte, bet proveržio nesitikima iki ketvirtadienio.

Pradedant ketvirtuoju turu, kandidatui išrinkti pakanka paprastos balsų, o ne dviejų trečdalių balsų daugumos.

Dėl slapto balsavimo pobūdžio, užkulisinių derybų ir oficialaus kandidatų sąrašo nebuvimo prezidento rinkimai lyginami su nauja popiežių renkančia konklava, ir jų baigtį gali būti taip pat sunku numatyti.

Buvęs Europos centrinio banko vadovas M. Draghi, giriamas už sėkmingą euro zoną krėtusios skolų krizės valdymą ir savo vadovavimą Italijos vyriausybei pastaruosius 11 mėnesiu, daugelio laikomas tinkamiausiu kandidatu užimti valstybės vadovo postą.

Tačiau būgštaujama, kad M. Draghi tapus prezidentu, žlugtų jo koalicija ir galbūt netgi tektų rengti pirmalaikius rinkimus, Italijai dar neatsitiesus po koronaviruso pandemijos. Tai gali pakirsti reformas, reikalingas milijardams eurų gauti iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo.

Be M. Draghi, minimi daugiau nei tuzinas galimų kandidatų.

Italijos parlamente nė viena grupė neturi daugumos. Beveik visos partijos – tiek kairiosios, tiek dešiniosios – dalijasi valdžia nacionalinės vienybės vyriausybėje.

M. Draghi, buvęs Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas, į premjero postą pernai vasarį buvo pasiūlytas kadenciją baigiančio prezidento Sergio Mattarellos, kai Italija buvo apimta pandemijos paskatintos recesijos.

Jo vyriausybei pavyko atkurti ekonomikos augimą ir sėkmingai organizuoti vakcinacijos kampaniją.

M. Draghi taip pat pradėjo didelio masto reformas, įskaitant mokesčių, teismų ir viešojo administravimo sistemų pertvarką, kurių reikalauja Briuselis mainais už beveik 200 mlrd. eurų ES subsidijų ir paskolų.

Daugelis tarptautinių investuotojų susirūpinę, kad skolų prislėgta Italija gali atsitraukti nuo griežtos reformų darbotvarkės, jeigu M. Draghi nebebūtų premjeras.

Daug Italijos parlamento narių taip pat bijo prarasti mandatu, jeigu premjero pasitraukimas lemtų pirmalaikius rinkimus.

Tačiau kiti sako, kad dirbdamas prezidento poste M. Draghi turės geresnes galimybes palaikyti politinį stabilumą ir gerus santykius su Briuseliu, ypač jeigu kitus rinkimus laimėtų kraštutiniai dešinieji.

Nors valstybės vadovo pareigos daugiausiai reprezentacinės, jis įgyja svarbų vaidmenį per politines krizes. Prezidentas turi teisę paleisti parlamentą, siūlyti kandidatus į premjero postą ir nesuteikti mandato trapioms koalicijoms.

Antradienį ir vėl daugiausiai balsų – 39 – surinko menkai žinomas buvęs teisėjas 85-erių Paolo Maddalena, sulaukęs didžiausio palaikymo pirmadienį. Tiek pat balsų gavo ir 80-metis S. Mattarella, nors jis leido suprasti neketinąs dirbti antrą septynerių metų kadenciją.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.