Konfliktas čia vyksta nuo 2014 m., kai Maskvos remiami separatistai užėmė dalį Donbaso regiono.
Žuvo mažiausiai 13 tūkst. žmonių – tiek kovotojų, tiek civilių. Dabar Vakarų lyderiai įspėja apie kai ką daug blogesnio – Rusijos invaziją į Ukrainą. Jei ji įvyktų, rytinis frontas būtų lengva pradžia, o prorusiški sukilėliai iš čia nutiestų kelią į Kijevą.
Šioje Ukrainos dalyje gyvenanti Marija stengiasi dėl viso to nestresuoti. 26 metų ukrainiečių karė, kalbi ir smulkaus sudėjimo, buvo jos tranšėjoje, ginkluota kalašnikovu ir tobulu manikiūru.
Nerimstant Ukrainos saugumo krizei – Jungtinė Karalystė žada didinti karinį kontingentą Rytų Europoje
Ji priklauso Ukrainos 56-ajai pėstininkų brigadai. Kariuomenė paprašė nuslėpto jos pavardę, kad būtų išvengta patyčių socialiniuose tinklose.
„Stengiuosi vengti politikos ir nežiūrėti televizoriaus, stengiuosi per daug nesijaudinti, – sakė Marija. – Bet mes esame pasiruošę. Turėjome daug treniruočių. Suprantu, kad tai nebus kaip treniruotė, visiems bus sunku. Tačiau mūsų moralė yra aukšta ir mes laikomės savo pozicijų“.
Marija turi būrį brolių. Du iš jų tarnavo Ukrainos nacionalinėje gvardijoje. Jos jauniausias brolis netrukus vyks į fronto liniją – jis yra tanko šaulys. Namuose pensininkai tėvai rūpinasi jos ketverių metų sūnumi.
„Buvo labai sunku jį palikti, – sakė ji. – Bet nuo šešerių metų mano svajonė buvo įstoti į kariuomenę. Nemaniau, kad atsidursiu fronto linijoje, bet nesigailiu, kad esu čia.“
Netoliese vienas iš jos ginklo brolių kirviu kapojo malkas. Šaltis kelia nuolatinę grėsmę, kaip ir separatistai už maždaug kilometro.
Marija ėjo tuneliais į savo „namus“. Ant purvinų sienų buvo priklijuoti ryškiaspalviai vaikų piešiniai.
„Jie atkeliavo iš įvairių mokyklų, kaip padėka, – sakė ji. – Tai padeda pakelti mūsų moralę.“
Marija kariauja dėl savo tėvynės ateities, tačiau ant kortos gali būti pastatyta kur kas daugiau nei Ukrainos likimas. Rusija brėžia mūšio linijas naujame šaltajame kare.
Dabar sprendžiamas klausimas dėl NATO ir nustatytos saugumo tvarkos Europoje ateities.
JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad yra „didelė tikimybė“, jog Rusija vasario mėnesį įsiverš į Ukrainą ir taip „pakeis pasaulį“.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas priminė Čečėnijos ir Bosnijos siaubą. Tačiau didėjantis tarptautinis susirūpinimas prieštarauja tam, ką galima išgirsti iš kai kurių ukrainiečių.
„Netikiu, kad rusai ateis, – sakė rytuose gyvenanti socialinė darbuotoja, kuri nenorėjo, kad jos vardas būtų minimas. – Aš tikiu savo akimis ir ausimis. Iš tikrųjų dabar čia ramiau nei praėjusį mėnesį. Tai tik informacinis karas“.
Šį „nieko čia nematyti“ refreną nuolat kartoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau kai kurie bijo.
„Kiekvieną kartą, kai išgirstu triukšmą, man daužosi širdis“, – sakė 64 metų moteris su auksiniu priekiniu dantimi Liudmila Momot. L.Momot per gerai žino, ką gali padaryti Maskva ir jos sąjungininkai.
Praėjusį lapkritį per separatistų apšaudymą buvo sugriauti jos namai Nevilsko kaime.
„Tai žaizda, kuri liks visam likusiam mano gyvenimui, – sakė ji pro ašaras, žvelgdama į žiojėjančią skylę, kurioje anksčiau buvo jos lauko durys. – Turėjau šliaužti per griuvėsius su naktiniais marškiniais. Mano kojos buvo kruvinos. Jau aštunti karo metai, kiek dar ilgai gali tęstis mūsų kančios?“
„Sudarykite taiką, – atsakė ji, paklausta ar ką nors norėtų pasakyti Vladimirui Putinui. – Pasiekite susitarimą. Jūs visi esate suaugę, išsilavinę žmonės. Sudarykite taiką, kad žmonės galėtų gyventi laisvai, be ašarų ir kančių“.
Šiuolaikinėje karo ir taikos versijoje Rusijos lyderio galutinis žaidimas lieka neaiškus. Ar jis sutelkė apie 100 tūkst. karių palei Ukrainos sieną, kad priverstų NATO padaryti nuolaidų, ar kad užgrobtų dar vieną šalies gabalą?
Vienas iš galimų scenarijų – ribotas įsiveržimas, kai pajėgos siunčiamos tik į Rytų Ukrainą.
Kremlius tikriausiai bandytų jas pristatyti kaip „taikdarius“, saugančius Rusijos pasų turėtojus. Maskva yra užsiėmusi šimtų tūkstančių pasų išdavimu separatistų kontroliuojamoje teritorijoje.
Susiję straipsniai
Ukrainos kariai tvirtina, kad jei rusai ateis, tai nebus taip paprasta, kaip 2014 m. aneksuoti Krymo pusiasalį.
„Šį kartą esame geriau pasirengę, – sakė Rytuose dislokuota karė Aljona. – Abejoju, kad rusai įsiverš. Jie nori sukelti paniką ir panaudoti ją kaip svertą.“
Net jei antžeminės invazijos nebus – o Maskva tvirtina, kad jos nebus – žala jau padaryta.
Tarptautinis susirūpinimo dėl galimos invazijos choras destabilizuoja šią didžiulę vakarietiškai atrodančią šalį.
Prezidentas V.Putinas jau pasiekė pergalę, neiššovęs nė vieno šūvio, susilpnindamas kaimyninę valstybę, kurios trokšta, ir priversdamas tarptautinę bendruomenę priklausyti nuo kiekvieno jo žodžio.
Tačiau daugelis Vakarų lyderių baiminasi, kad jis tuo nepasitenkins.
Parengta pagal BBC inf.