„Jeigu reikės – reiškia, [jos bus nukreiptos] ir prieš Ukrainą. Ir prieš NATO. Jeigu reikės“, – duodamas interviu Rusijos žiniasklaidai sakė A. Lukašenka.
Jis pridūrė, kad toks scenarijus įmanomas, „jeigu kas nors pabandys iš Ukrainos teritorijos [paleisti] kažką daugiau nei dronas“.
Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas praeitą mėnesį pranešė, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo dviejų etapų „Sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų patikrinimą“, truksiantį iki vasario 20 dienos. Pasak jo, į Baltarusiją siunčiama 12 Rusijos naikintuvų Su-35, oro erdvės gynybos sistemų S-400 ir „Pancir S“.
Pasak A. Fomino, šių pratybų parametrai neviršija 2011 metų Vienos dokumentu nustatytų kriterijų, kai apie tokius manevrus turi būti iš anksto informuojamos kitos šalys.
Maskva neatskleidė, kiek karių dalyvauja pratybose, apie kurias anksčiau šią savaitę paskelbė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Minsko teigimu, manevrai rengiami dėl augančios karinės grėsmės iš kaimyninių Ukrainos ir Lenkijos.
Rusija anksčiau prie savo sienos su Ukraina sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir pareikalavo garantijų, kad ši jos kaimynė ir kitos buvusios sovietinės respublikos niekada nebus priimtos į NATO.
JAV, kitos NATO šalys ir Ukraina laiko šį Rusijos pajėgų telkimą ruošimusi įsiveržti.
A. Lukašenka užsiminė apie galimybę pripažinti Krymo aneksiją
A.Lukašenka pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad pripažins Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, taip pat Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, jei manys, kad toks žingsnis yra „būtinas“.
„Kai tik suprasiu ir [Rusijos] prezidentas man pasakys, kad tai būtina“, – Rusijos televizijos laidų vedėjui Vladimirui Solovjovui sakė A. Lukašenka.
Anksčiau baltarusių lyderis iškėlė sąlygą, kad pirmiausia Krymo aneksiją turėtų pripažinti stambus Rusijos verslas.
„Taip atkreipiau kai kieno dėmesį, kad jie užsiimtų savo piliečiais, uždirbusiais nešvarius pinigus, ir bent jau elgtųsi atsižvelgdami į Rusijos valstybingumą – pripažintų tą Krymą. Jie bijo net prisiliesti prie Krymo“, – savo ankstesnį pareiškimą paaiškino A. Lukašenka.
Rusija oficialiai aneksavo Krymą 2014 metų kovą po prieštaringai vertinamo referendumo, įvedusi į pusiasalį savo specialiąsias pajėgas, kad perimtų pagrindines institucijas ir kariuomenės bazes.
Šis žingsnis buvo atliktas Kijeve įvykus provakarietiškai Maidano revoliucijai, kai per gatvės protestus buvo nuverstas ir iš šalies pabėgo tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Ukraina laiko Krymą okupuota savo teritorija, o Europos Sąjungos valstybės ir JAV dėl jos aneksijos įvedė sankcijų Rusijai.
Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų pavasario tęsiasi konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
A. Lukašenka prognozuoja daugumos SSRS respublikų pakartotinį susivienijimą
Baltarusijos autoritarinio lyderio A. Lukašenkos teigimu, prie Baltarusijos ir Rusijos „sąjunginės valstybės“ gali prisijungti dauguma buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.
„Baltarusija jau ten yra. Manau, kad [metų pradžioje vykę neramumai] Kazachstanui buvo gera pamoka. Jeigu kalbate apie 15 metų terminą, esu įsitikinęs, kad ten bus ir Ukraina, jeigu mes nepridarysime klaidų. O kur atsidurs likusieji palei visą perimetrą, susijungus visai šiai galybei?“ – klausė A. Lukešanka, kalbėdamas su Rusijos žurnalistu Vladimiru Solovjovu.
„Armėnijai nėra kur eiti. Galvojate, kad jie kam nors reikalingi? Jie jau tai pamatė. Azerbaidžanas iškrenta iš šios kohortos todėl, kad mes taip pat padarėme daug klaidų. Čia jau atskira kalba. Ten, žinoma, Azerbaidžaną labai rimtai palaiko Turkija. Per Turkiją eina dujos, nafta... O Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikistanas, manau, taip pat prisijungs dėl savo poreikių, pirmiausia – ekonominių“, – sakoma pirmadienį paskelbtame interviu.
„Pavyzdžiui, dabar jau matosi bendra gynybos erdvė. Mes ją matome. Ir Kazachstanas, ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija) tai jau įrodė. Dirbs ir specialiosios, ir kitos tarnybos“, – pabrėžė A. Lukašenka, turėdamas galvoje Maskvos vadovaujamo bloko surengtą taikos palaikymo misiją Kazachstane.
Pasak jo, ateityje Sąjunginėje valstybėje gali atsirasti bendra valiuta.
„Tai bus nepriklausomų valstybių sąjunga. Ne, ne nepriklausomų, o suverenių. Nepriklausomybė yra santykinė sąvoka. Kaip galiu būti nepriklausomas, jei visos dujos ir nafta atkeliauja [iš Rusijos], o dabar ir Rusijos rinka (Baltarusijos eksporto pagrindas)“, – pareiškė A. Lukašenka.
A. Lukašenka atmetė idėją reabilituoti užsienyje esančius opozicionierius
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė nesvarstantis galimybės reabilituoti opozicionierius, aktyviai veikiančius užsienyje.
„Daugelis tikriausiai suprato taip, kad aš jau juos reabilituoti noriu, net nusikaltėlius. Nieko panašaus“, – sakė diktatorius, duodamas interviu rusų žurnalistui Vladimirui Solovjovui.
„Aš juk sakiau: bus sukurta visuomeninė komisija. Specialistai ir tie, kuriuos jie užmušti norėjo, žurnalistai – juk tai tiesa – štai jie ir nuspręs. Nuspręs, [kad reikia] sėdėti – sėdės“, – pridūrė jis.
A. Lukašenka patikslino, kad tai pasakytina apie „visus bėglius“.
Baltarusijoje po 2020 metų rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų daugiau nei pusę metų vyko masiniai protestai prieš rinkimų rezultatus, nugalėtoju paskelbus nuo 1994 metų šalį valdantį A. Lukašenką.
Oficialiais duomenimis, A. Lukašenką palaikė 80,1 proc. rinkėjų, o pagrindinė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja gavo 10,12 proc. balsų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rezultatus laiko suklastotais.
Minsko režimas pasiuntė už grotų ar privertė išvykti iš šalies visus garsiausius valdžios kritikus.
