Vienas Prancūzijos pareigūnas sakė, kad V. Putinas šį pažadą davė per ilgas derybas su E. Macronu, vykusias pirmadienio vakarą Maskvoje.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijai ir Prancūzijai dar nepavyko susitarti dėl įtampos aplink Ukrainą deeskalacijos, tačiau teigė, kad deeskalacija yra būtina ir kad susitikimas suteikė pagrindą tolesniam darbui šioje srityje.
Pasak to paties Prancūzijos pareigūno, V. Putinas taip pat susitarė, kad kariai, dalyvaujantys karinėse pratybose Baltarusijos teritorijoje netoli Ukrainos sienų, bus atitraukti vasario 20 d. pasibaigus karinėms pratyboms.
Antradienį D. Peskovas šią žinią patvirtino. Jis teigė, kad po pratybų kariai grįš į savo bazes Rusijoje, nenurodydamas tikslios datos, tačiau pažymėjo, kad niekas niekada nesakė, jog pajėgos liks Baltarusijoje.
Kompromiso paieškos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pažadėjo rasti kompromisą, Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui per derybas Maskvoje pasiūlius „konkrečių saugumo garantijų“, turinčių įtikinti Kremlių nepulti kaimyninės Ukrainos.
E. Macrono vizitas buvo surengtas per intensyvios Vakarų šalių diplomatijos savaitę, Rusijai sutelkus stiprias pajėgas prie savo pietvakarinės sienos, kurios, kaip baiminamasi, gali greitai būti pasiųstos įsiveržti į Ukrainą.
Po ilgiau kaip penkias valandas Kremliuje trukusių derybų V. Putinas sakė E. Macronui, kad Maskva „padarys viską, kad surastų visus tenkinantį kompromisą“, užsimindamas apie galimybę deeskaluoti įtemptą padėtį.
V. Putinas sakė, kad keletas E. Macrono pateiktų pasiūlymų gali tapti pagrindu ieškant sprendimo Ukrainos krizei.
„Keletas jo idėjų, pasiūlymų... visiškai gali būti panaudotos kaip pagrindas mūsų tolesniems žingsniams“, – pareiškė Kremliaus vadovas.
Jis nepateikė jokių detalių, bet nurodė, kad dar kartą pasikalbės su E. Macronu po antradienį Kijeve įvyksiančių Prancūzijos lyderio derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
E. Macronas savo ruožtu sakė pateikęs V. Putinui „konkrečias saugumo garantijas“.
„Prezidentas Putinas patikino mane dėl savo pasiruošimo šia prasme bendradarbiauti ir jo troškimo palaikyti Ukrainos stabilumą ir teritorinį vientisumą, – kalbėjo Prancūzijos vadovas. – Europiečiai nebus saugūs, jeigu nebus saugi Rusija.“
Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad tarp pateiktų pasiūlymų buvo abiejų pusių įsipareigojimas nesiimti jokių karinių veiksmų, pradėti naują strateginį dialogą ir stengtis atgaivinti taikos procesą, kad būtų užbaigtas Kijevo konfliktas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose.
Didėjant įtampai tarp Maskvos ir Ukrainos bei jos sąjungininkų, E. Macronas tapo pirmuoju Vakarų šalių lyderiu, susitikusiu su V. Putinu nuo šios krizės pradžios gruodį.
Besitęsiantis konfliktas
V. Putinas neigė, kad Rusija elgiasi agresyviai Ukrainos arba Vakarų atžvilgiu.
„Juk ne mes judame link NATO, o NATO juda mūsų link. Taigi, kalbėti, kad Rusija agresyviai elgiasi, mažų mažiausiai neatitinka sveikos logikos“, – teigė Rusijos vadovas.
Jeigu Ukrainai būtų leista įstoti į Vakarų karinį blogą, Rusija gali būti įtraukta į konfliktą su Europos valstybėmis, pridūrė jis.
„Ar Prancūzija nori kariauti su Rusija? – klausė V. Putinas. – Suprantame, kad Rusija – viena iš pagrindinių branduolinių galybių, o pagal kai kuriuos šiuolaikinius [ginkluotės] komponentus daugelį netgi lenkia. Nugalėtojų nebus. Jūs būtumėte įtraukti į šį konfliktą prieš savo valią.“
Ukraina reiškė pageidavimus užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais ir įstoti į NATO.
V. Putinas skundėsi, kad Vakarų karinio aljanso plėtra į rytus nuo Šaltojo karo pabaigos pakenkė Rusijos saugumui.
Rusijos lyderis kaltino Kijevo vyriausybę dėl besitęsiančio konflikto Rytų Ukrainoje, kur yra įsitvirtinę Maskvos palaikomi separatistai. Šis konfliktas nuo 2014 metų nusinešė daugiau kaip per 13 tūkst. gyvybių.
„Kijevas iki šiol atmeta kiekvieną galimybę taikiai atkurti jo teritorinį vientisumą“, – teigė V. Putinas.
Kijevo pajėgų ir separatistų karas prasidėjo Rusijai užgrobus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir jį aneksavus.
