Savaitgalį separatistai skelbė, kad iš vis labiau užkardomų fronto linijos regionų buvo evakuojami civiliai. Kijevas šeštadienį pranešė, kad per ataką žuvo du Ukrainos kariai – tai pirmi žuvusieji per daugiau nei mėnesį. Kremlius ir toliau tvirtina, kad neplanuoja įsiveržti, bet šeštadienį surengtas branduolinių raketų bandomasis paleidimas nesumažino įtampos.
„Visi požymiai rodo, kad Rusija planuoja plataus masto Ukrainos puolimą“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. JAV prezidentas Joe Bidenas, anksčiau sakęs esąs „įsitikinęs“, kad Rusija artimiausiomis dienomis įsiverš, sekmadienį dėl krizės šaukia retą Nacionalinės saugumo tarybos posėdį.
JAV ir Europos Sąjungos pareigūnai tvirtina, kad Maskva mėgina suklastoti dingstį puolimui pateikdama melagingą informaciją apie smurtą separatistų kontroliuojamuose anklavuose Rytų Ukrainoje. „Vietos gyventojai Donecke teigia, kad viskas ramu, nepaisant Rusijos tvirtinimų apie sprogdinimą automobilyje“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Pasak Eliziejaus rūmų, šeštadienį kalbėdamas su E. Macronu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad į Rusijos provokacijas nereaguos. Tačiau savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje jis taip pat pasmerkė „nuolaidžiavimo politiką“ Maskvos atžvilgiu. „Aštuonerius metus Ukraina sulaiko vieną didžiausių armijų pasaulyje“, – sakė V. Zelenskis.
Jis ragino paskelbti „aiškius ir įvykdomus terminus“ Ukrainai prisijungti prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso – Maskvos teigimu, tai yra raudonoji linija jos saugumui.
Strateginiai raketų bandymai
Miunchene susirinkę Vakarų pareigūnai perspėjo dėl milžiniškų sankcijų Rusijai, jei ji užpuls Ukrainą, o JAV viceprezidentė Kamala Harris teigė, kad tai tik privers NATO sustiprinti savo rytinį flangą.
Jungtinės Valstijos tvirtina, kad Maskva, prie Ukrainos sienų sutelkusi apie 150 tūkst. Rusijos karių – net 190 tūkst. pridėjus ir Rusijos remiamas separatistų pajėgas rytuose – jau apsisprendė įsiveržti.
Pastarosiomis dienomis Rusija kelis kartus skelbė išvedanti pajėgas iš regionų prie Ukrainos ir tvirtino, kad jos dalyvauja reguliariose karinėse pratybose. Maždaug 30 tūkst. Rusijos karių yra Baltarusijoje, kur taip pat, Maskvos teigimu, vyksta pratybos, turinčios pasibaigti sekmadienį. Maskva sako, kad šios pajėgos grįš į kareivines, bet JAV žvalgyba susirūpinusi, kad jos gali dalyvauti invazijoje į Ukrainą.
V. Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį iš Kremliaus situacijų kambario stebėjo naujausių Rusijos hipergarsinių, sparnuotųjų ir branduolinių balistinių raketų paleidimą. V. Putinas taip pat sugriežtino savo retoriką, pakartojęs, kad reikalauja rašytinių garantijų, jog Ukrainai niekada nebus leista įstoti į NATO ir Aljansas atitrauks savo pajėgas iš Rytų Europos į prieš kelis dešimtmečius buvusias pozicijas.
Susirėmimų „dramatiškai padaugėjo“
Europos saugumo institucijos ESBO tarptautiniai stebėtojai pranešė, kad prie fronto linijos tarp Ukrainos armijos ir Rusijos remiamų separatistų „dramatiškai padaugėjo“ paliaubų pažeidimų. Pastarosiomis dienomis buvo pranešta apie šimtus artilerijos ir minosvaidžių atakų, per aštuonerius metus trunkantį konfliktą jau žuvo daugiau nei 14 tūkst. žmonių.
ESBO pranešė, kad šeštadienį per vieną dieną Donecke ir Luhanske buvo įvykdyta 1500 paliaubų pažeidimų. Keliolika minosvaidžių sviedinių šeštadienį nukrito kelių šimtų metrų atstumu nuo Ukrainos vidaus reikalų ministro Denyso Monastyrskio, kai jis susitiko su žurnalistais.
Susiję straipsniai
Prorusiški sukilėliai abiejuose regionuose paskelbė visuotines mobilizacijas, šaukdami vyrus į kovą net ir skelbiant masines moterų ir vaikų evakuacijas. Maskva ir separatistai kaltina Kijevą planuojant puolimą, kad atsiimtų šiuos regionus – tokius teiginius Ukraina kategoriškai neigia, juos atmeta ir Vakarai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė pranešimus apie Ukrainos sviedinius, nukritusius į Rusijos teritoriją, kaip „suklastotus“.
Vokietija ir Prancūzija šeštadienį paragino savo piliečius palikti Ukrainą. NATO pranešė, kad perkelia darbuotojus iš Kijevo į Lvovą šalies vakaruose ir Briuselį. Vokietijos oro linijos „Lufthansa“ ir Austrijos oro linijos pranešė, kad nuo pirmadienio iki vasario pabaigos stabdo skrydžius į Kijevą ir Odesą, tačiau skraidys į Vakarų Ukrainą.
Ch. Michelis: Rusijai telkiant karius, Vakarai negali „amžinai tiesti alyvmedžio šakelės“
Vakarai negali vis tiesti Rusijai alyvmedžio šakelės, kol ji didina įtampą Ukrainos pasienyje, sekmadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
„Didysis klausimas išlieka: ar Kremlius nori dialogo?“ – Miuncheno saugumo konferencijoje klausė Ch. Michelis.
„Negalime amžinai tiesti alyvmedžio šakelės, kol Rusija atlieka raketų bandymus ir toliau telkia karius“, – pridūrė jis.