Valentina Gordejeva suprato, kad kažkas artėja, kai pradėjo drebėti netoliese augančių eglių viršūnės, bet kai ji bėgo pasislėpti į netoliese esančią parduotuvę, šrapnelio skeveldra pervėrė kairės rankos plaštaką.
„Laikiau maišelį ir pajutau skausmą, o paskui pamačiau, kad mano maišeliu bėga kraujas“, – sakė 65 metų moteris, kurios nykštys ir riešas dabar yra sutvarstyti. Ji tapo viena iš keturių civilių gyventojų, sužeistų per Rusijos remiamų separatistų apšaudymą, prasidėjusį nuo ketvirtadienio.
Rodydama į vietą, į kurią buvo pataikyta netoli autobusų stotelės Marinkoje, Rytų Ukrainoje, ji sakė, kad per ataką taip pat buvo apgadinta netoliese esanti mokykla.
10 tūkst. gyventojų turintis miestas yra prie pat fronto linijos, o separatistų teritorija yra vos už kelių metrų. Jis yra iškart už vakarinio Donecko, pasiskelbusio vienos iš dviejų prorusiškų separatistų kontroliuojamų Donbaso regiono teritorijų sostine, pakraščio.
Po aštuonerius metus trukusio konflikto, per kurį žuvo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių, daugelis čia priprato prie ginklų ir artilerijos grėsmės. Dauguma miesto pastatų yra su konflikto randais, o nepažeisti stogai ar langai – retas atvejis.
Tačiau pastarosiomis dienomis išaugus įtampai su Rusija, išpuoliai tapo intensyviausi per daugelį metų ir smogė gyvenamiesiems rajonams – net vaikų darželiui.
Artilerijos ugnis suintensyvėjo palei visą fronto liniją, šeštadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
Šalia Mariupolio, uostamiesčio šalies tolimuosiuose rytuose, esančiame fronte tarnaujantys kariai sakė, kad penktadienio vakarą patyrė stipriausią apšaudymą, kokį tik gali prisiminti, ir dalijosi šiurpą keliančiais sprogimų garso įrašais.
Šeštadienį žuvo du Ukrainos kariai, dar keturi buvo sužeisti.
Kai tą popietę „Al Jazeera“ lankėsi Marinkoje, netoliese buvo girdėti besitęsiančio apšaudymo griausmai.
Dėl eskalacijos Vakarų šalys baiminasi, kad Ukraina atsidūrė ant plataus masto karo, apie kurį perspėjo jau kelias savaites, slenksčio.
Rusija apkaltino Ukrainą apšaudant jos teritoriją ir vykdant separatistų „genocidą“. Separatistų lyderiai paragino masiškai evakuoti civilius gyventojus į Rusiją ir paskelbė visišką karinę mobilizaciją.
JAV ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad išpuoliai buvo inscenizuoti kaip pretekstas Rusijos invazijai.
Nepaisant apokaliptinių perspėjimų Vakarų žiniasklaidoje, daugelis ukrainiečių išliko stoiški didėjančios Rusijos grėsmės akivaizdoje.
Tačiau daugėjant paliaubų pažeidimų, atmosfera ima keistis, ir kai kurie ima ieškoti prieglobsčio toliau nuo fronto esančiuose miestuose.
„Jie prarado protą“
46 metų Blinovai Tetianai Anatolivnai paskutinis lašas buvo vandens siurblinės apšaudymas jos mieste. Šeštadienį ji draugės automobiliu pabėgo iš Volnovachos netoli Marinkos į rytinį Mariupolio uostą.
„Turiu giminaičių Donecke ir viskas, ko jie nori, ir aš noriu, yra taika“, – sakė ji.
Daugelis likusiųjų regione yra pagyvenę, ligoti arba neturi pakankamai pinigų persikelti, jie greičiausiai patirs didžiausią konflikto eskalavimo naštą. Pagalbos grupės įspėjo, kad 2,9 mln. žmonių abiejose fronto linijos pusėse jau dabar reikia skubios humanitarinės pagalbos.
V.Gordejeva gyvena viena nedideliame namelyje Marinkos centre nuo tada, kai dėl ligos mirė jos vyras, o vaikai išsikraustė.
Kai 2014 m. prasidėjo konfliktas, ji persikėlė į kitą kaimą pas savo seserį. Ji svarsto galimybę vėl pasielgti taip pat, tačiau nenori palikti savo namų, nors vaikai, kuriems ji nepasakojo apie savo sužeidimą, ragino ją išvykti.
„Atsitiks kažkas didelio. Tiksliai nežinome, kas, bet mes, aš, labai bijome“, – sakė ji.
Tuo tarpu nedideliame kaime Marinkos pietrytiniame pakraštyje 65 metų Olena Ivanivna gyvena su trimis anūkais, kurie penktadienį turėjo likti namie ir neiti į mokyklą, nes buvo stipriai apšaudomi. Be to, didžiąją savaitės dalį jie praleido slėpdamiesi bunkeriuose.
Namas, kurį O. Ivanivna statė kartu su savo mirusiu vyru, yra separatistų kontroliuojamoje teritorijoje. Ji sako, kad per daugelį metų jis buvo apšaudytas tiek daug kartų, kad jo stogas yra „kaip kiaurasamtis“.
Šeštadienio rytą lubų tinkas nukrito, galbūt, jos teigimu, dėl netoliese įvykusio sprogimo atgarsio.
Pastarąją savaitę jie neturėjo elektros energijos, o dabar ji baiminasi, kad sugedus netoliese esančiam vamzdžiui nustos tekėti vanduo. Tačiau jie neturi kur eiti.
„Jie nešaudė jau metus. Tai buvo gerai. Bet dabar jie išsikraustė iš proto, – sakė ji. – Dabar mes neišeiname iš savo namų. Jie šaudo, o mes slepiamės. Štai ir viskas.“
Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.
