Šis pareiškimas yra naujausias iš virtinės, paskelbtų tvyrant didelei įtampai dėl Maskvos pajėgų, sutelktų prie sienos su Ukraina, ir Vakarams nuogąstaujant, kad Kremlius gali inscenizuoti kokį nors incidentą savo potencialiai karinei invazijai į kaimyninę šalį pateisinti.
„Per susirėmimą penki Rusijos Federacijos sienos pažeidėjai, priklausę diversantų-žvalgų grupei, buvo sunaikinti“, – sakoma Rusijos pietų karinės apygardos pranešime.
„Tarp RF ginkluotųjų pajėgų kariškių ir Rusijos FSB (Federalinės saugumo tarnybos) sienos apsaugos pajėgų nukentėjusiųjų nėra“, – pridūrė kariuomenė.
Pasak kariškių, FSB pasieniečiai pirmadienį apie 6 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku aptiko žvalgų diversantų grupę, esą perėjusių sieną su Ukraina ties Mitiakinskajos gyvenviete pietvakarinėje Rostovo srityje.
„Diversantų grupei sulaikyti Rusijos FSB pasieniečių dalinys paprašė pastiprinimo iš valstybės sienai ginti skirto Rusijos ginkluotųjų pajėgų... padalinio“, – sakoma pranešime.
„Per susirėmimą evakuoti diversinės grupės per Rusijos Federacijos valstybės sieną iš Ukrainos įvažiavo dvi UGP (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų) pėstininkų kovos mašinos, – teigiama pranešime. – Operatyviai į susirėmimo vietą atvykęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų padalinys prieštankinių priemonių ugnimi sunaikino abi UGP pėstininkų kovos mašinas.“
FSB vadas taip pat pareiškė, kad per susišaudymą į nelaisvę neva paimtas vienas ukrainiečių karys.
Ukraina savo ruožtu griežtai paneigė Rusijos paskelbtą informaciją ir tvirtino, kad jokios jos pajėgos nebuvo siunčiamos kitapus sienos.
„Nė vienas iš mūsų karių neperėjo sienos su Rusijos Federacija ir nė vienas šiandien nežuvo“, – žurnalistams sakė Ukrainos vidaus reikalų pareigūnas Antonas Heraščenka.
Kijevas ir Vašingtonas kaltina Rusiją mėginant inscenizuoti kokią nors ataką, neva įvykdytą Ukrainos, kad galėtų pradėti didelio masto karinį įsiveržimą.
Tuo pat metu Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad prie Donecko oro uosto girdisi sprogimai – teritorija esą apšaudoma Ukrainos artilerijos.
V. Putinas nebetiki Minsko susitarimais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė nebetikintis, kad pagrindinis 2015 metų Prancūzijos, Vokietijos ir Kijevo sutartas planas galėtų išspręsti konfliktą Ukrainoje.
„Suprantame, kad nėra perspektyvų“ įgyvendinti 2015 metų Minsko taikos susitarimus, savo saugumo tarybai pareiškė V. Putinas. Dėl jų buvo susitarta Baltarusijos sostinėje, siekiant nutraukti Ukrainos armijos ir Maskvos remiamų separatistų kovas Ukrainos rytuose.
Rusijos ir JAV diplomatijos vadovai susitiks ketvirtadienį
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, kad ketvirtadienį Ženevoje susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, didėjant įtampai dėl numanomų Maskvos planų įsiveržti į Ukrainą.
Per pirmadienį sušauktą neeilinį Rusijos valstybės saugumo tarybos pasitarimą S. Lavrovas sakė telefonu pasikalbėjęs su A. Blinkenu apie Maskvos anksčiau Vakarams iškeltus reikalavimus užtikrinti Rusijos saugumą. Jis pridūrė, kad tolesnis jųdviejų susitikimas „suplanuotas vasario 24 dieną Ženevoje“.
Pasak S. Lavrovo, jo JAV kolega jam paskambino „praėjus kelioms dienoms“ po to, kai Rusija atsakė į JAV saugumo pasiūlymus, ir nurodė esąs „pasiruošęs susitikti ir aptarti“ juos.
Maskva siekia tvirtų Vakarų garantijų, kad Ukraina niekada netaps NATO nare. Be to, ji reikalauja, kad JAV vadovaujamas karinis blokas atitrauktų savo pajėgas iš Rytų Europos.
S. Lavrovas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sakė, kad Vakarų šalys „nėra pasirengusios priimti mūsų pagrindinių pasiūlymų, ypač visko, kas susiję su NATO plėtra į rytus“.
Tačiau, pasak jo, dialogą su Vakarais reikia tęsti.
„Dialogo bet kokiais klausimais pradžią pateisina mūsų preliminarūs žingsniai deeskaluojant (situaciją) aplink Ukrainą“, – sakė jis.
Kijevas inicijuoja JT Saugumo Tarybos konsultacijas dėl Ukrainos saugumo
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares nedelsiant apsvarstyti priemones užtikrinti jo šalies saugumą, remiantis 1994 metų Budapešto memorandumu, iškilus Rusijos įsiveržimo grėsmei.
„Remdamasis prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva oficialiai kreipiausi į JT Saugumo Tarybos valstybes nares, prašydamas nedelsiant surengti konsultacijas pagal Budapešto memorandumo 6-ąjį straipsnį, kad būtų aptarti neatidėliotini veiksmai, nukreipti į deeskalavimą, taip pat praktiniai žingsniai Ukrainos saugumui užtikrinti“, – per „Twitter“ parašė D. Kuleba.
Budapešto memorandumas dėl saugumo garantijų Ukrainai yra tarptautinis dokumentas, pasirašytas Kijevui prisijungus prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT). Jis turėjo garantuoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo sutikimą atsisakyti branduolinio arsenalo, likusio Ukrainoje, kai 1991 metais subyrėjo Sovietų Sąjunga.
Memorandumas garantuoja, kad branduolinio ginklo neturinčios Ukrainos atžvilgiu bus laikomasi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Baigiamojo akto, Jungtinių Tautų chartijos ir NPT nuostatų. Budapešto memorandumą 1994 metų gruodžio 5 dieną pasirašė Ukrainos, JAV, Rusijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai.
Prancūzija ir Kinija – dar dvi valstybės, priklausančios NPT, Budapešto memorandumo pasirašymo metu turėjusios branduolinių ginklų, atskirais pareiškimais patvirtino, kad laikysis analogiškų garantijų, bet šio dokumento nepasirašė.