Nepaisydama Vakarų perspėjimų, Rusija įveda kariuomenę į separatistų valdomą Rytų Ukrainą

Nepaisydamas Vakarų perspėjimų dėl sankcijų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė kariams dislokuotis dviejuose Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje.

Rusijos kariai siunčiami į Donbaso „respublikas“.<br>TASS/Scanpix asociatyvi nuotr.
Rusijos kariai siunčiami į Donbaso „respublikas“.<br>TASS/Scanpix asociatyvi nuotr.
 V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusijos kariai.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Rusijos kariai.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Vaizdas degalinėse, paskelbus apie masinę evakuaciją.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Vaizdas degalinėse, paskelbus apie masinę evakuaciją.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto humanitarinės pagalbos dalijimo metu separatistų kontroliuojamame Donecko mieste, Ukrainoje, vietos gyventojai renkasi prie krovininės priekabos, prikrautos dėžių su maisto produktais ir asmens higienos priemonėmis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto humanitarinės pagalbos dalijimo metu separatistų kontroliuojamame Donecko mieste, Ukrainoje, vietos gyventojai renkasi prie krovininės priekabos, prikrautos dėžių su maisto produktais ir asmens higienos priemonėmis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Donetsko gyventojų evakuacija.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Donetsko gyventojų evakuacija.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 21, 2022, 9:36 PM, atnaujinta Feb 22, 2022, 9:46 AM

Šis žingsnis dar labiau priartino Rusiją prie potencialiai katastrofiško karo su Ukraina.

Anksčiau pirmadienį Rusijos prezidentas pripažino separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.

Dviem oficialiais dekretais V. Putinas nurodė Gynybos ministerijai prisiimti „taikos palaikymo funkciją“ Donecko ir Luhansko srityse. Tuose pačiuose dokumentuose jis nurodė Užsienio reikalų ministerijai užmegzti diplomatinius santykius su „Luhansko Liaudies Respublika“ ir „Donecko Liaudies Respublika“.

Rusijos sprendimas jas pripažinti sulaukė tarptautinio pasmerkimo ir Europos Sąjungos (ES) bei JAV pažadų įvesti tikslines sankcijas. Invazijos atveju Vakarai žada imtis dar platesnių ekonominių ribojimų Rusijos atžvilgiu.

Po virtinės pokalbių JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas perspėjo, jog Maskvos žingsnis „neliks be atsako“.

JAV prezidentas taip pat pareiškė Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui, kad Vašingtonas yra įsipareigojęs šalies teritoriniam vientisumui.

Kijeve V. Zelenskis surengė savo šalies nacionalinio saugumo tarybos susitikimą ir žada vėliau naktį pasakyti kalbą.

Anksčiau pirmadienį, 65 minučių trukmės kreipimesi į tautą V. Putinas, dažnai kalbėjęs netgi piktai, vadino Ukrainą žlugusia valstybe ir Vakarų marionete, ne kartą pabrėždamas, kad iš esmės ji yra Rusijos dalis.

Jis kaltino Ukrainos valdžią persekiojant rusakalbius ir ruošiantis „žaibo karui“ preš Donecko ir Luhansko regionus.

„Mes reikalaujame tų, kurie užgrobė ir laiko valdžią Kijeve, nedelsiant užbaigti karines operacijas“, – sakė V. Putinas.

„Kitu atveju, visa atsakomybė dėl galimą kraujo praliejimo tęsimą guls ant režimo, turinčio valdžią Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas pabrėžė, kad „priimti ilgai lauktą sprendimą, nedelsiant pripažinti abiejų regionų nepriklausomybę“ buvo būtina.

ES reaguos sankcijomis

V. Putino sprendimas pripažinti „Donecko Liaudies Respublikos“ ir „Luhansko Liaudies Respublikos“ nepriklausomybę laidoja trapius taikos susitarimus, skirtus sureguliuoti 2014 metais po Krymo aneksijos prasidėjusį konfliktą Rytų Ukrainoje, nusinešusį daugiau nei 14 tūkst. žmonių gyvybių.

Dabar Rusija dislokuos karius savo remiamose teritorijose, o Ukrainai teks arba pripažinti didelės savo teritorijos dalies netektį, arba stoti į tiesioginį karą su daugiau karinių pajėgumų turinčia kaimyne.

Maskvos sprendimas pripažinti „respublikas“ sulaukė daug Vakarų kritikos.

Britų premjeras Borisas Johnsonas pavadino jį „šlykščiu Ukrainos suvereniteto ir vientisumo pažeidimu“, o užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, jog Jungtinė Karalystė antradienį paskelbs naujas sankcijas Rusijai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis tvirtino, jog bendrija „reaguos sankcijomis prieš asmenis, susijusius su šiuo neteisėtu veiksmu“.

„Labai didelė grėsmė“ Rusijai

V. Putinas per pirmadienį surengtą Valstybės tarybos posėdį pareiškė, kad ant kortos pastatyta daugiau nei tik Ukraina, kurios siekiai prisijungti prie NATO ir ES smarkiai pykdo Maskvą.

„Ukrainos kaip instrumento naudojimas konfrontacijai su mūsų šalimi kelia mums rimtą, labai didelę grėsmę“, – sakė Rusijos prezidentas.

Dramatiškas posėdis, per kurį V. Putinas sėdėjo prie stalo vienas, o jo vyriausybės, kariuomenės ir saugumo pareigūnai po vieną kreipėsi į jį iš podiumo, įvyko jau kurį laiką tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų.

Vakarų šalių lyderiai perspėjo, kad daugiau nei 150 tūkst. karių prie Ukrainos sienų sutelkusi Rusija planuoja veržtis į šalį, nors Maskva tai nuolat neigė.

Įtampa aukštumas pasiekė pastarosiomis dienomis po virtinės apšaudymų ties kontaktine linija Rytų Ukrainoje.

Ukraina pranešė, kad du jos kariai ir vienas civilis pirmadienį žuvo per apšaudymus netoli linijos esančiuose kaimuose.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad jos kariuomenė nukovė penkis „diversantus“, esą įžengusius į šalies teritoriją iš Ukrainos, taip pat sunaikino dvi neva Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausančias kovines mašinas. Kijevas šiuos kaltinimus griežtai paneigė.

Anot JAV žvalgybos, pastarosiomis savaitėmis Maskva sutelkė invazijai skirtas pajėgas su tankų vienetais, raketų baterijomis ir kariniais laivais Baltarusijoje, Rusijoje, Kryme ir Juodojoje jūroje.

Pripažino nepriklausomybę

V.Putinas pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija.

Per televizijos „Rossija 24“ tiesioginę transliaciją buvo matyti, kaip V. Putinas per ceremoniją Kremliuje pasirašo įsakus dėl nepriklausomybės pripažinimo su separatistų lyderiais – Donecko „liaudies respublikos“ vadovu Denisu Pušilinu ir atitinkamo darinio Luhansko srityje lyderiu Leonidu Pasečniku.

Be to, V. Putinas su D. Pušilinu ir pasirašė „dvišales“ draugystės ir tarpusavio pagalbos sutartis.

„Sveikinu jus“, – baigiantis ceremonijai Kremliaus vadovas pasakė separatistų lyderiams.

Anksčiau per televiziją skelbdamas emocingą kreipimąsi į tautą V. Putinas sakė, kad Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ pripažinimas yra seniai pribrendęs, nors Vakarai perspėjo, kad toks žingsnis gali užtraukti Maskvai plačias sankcijas.

„Tikiu, jog būtina priimti seniai pribrendusį sprendimą – nedelsiant pripažinti Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos nepriklausomybę ir suverenitetą“, – sakė Rusijos prezidentas. Jis pridūrė, kad pasirašęs atitinkamus įsakus pateiks juos patvirtinti abejiems Rusijos parlamento rūmams – Valstybės Dūmai ir Federacijos Tarybai.

Tuo metu Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus sakė, kad Rusijos parlamentas antradienį ratifikuos V. Putino pasirašytus įsakus.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po Saugumo tarybos posėdžio palaikė Valstybės Dūmos sprendimą pripažinti Donbaso respublikų nepriklausomybę. Jau rytoj įvyks abejų parlamento rūmų posėdis, per kurį šie sprendimai turės būti įtvirtinti“, – žurnalistams sakė jis.

Nuo 2014 metų Rytų Ukrainoje besitęsiantis separatistinis konfliktas tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų jau nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.

Vakarų šalys anksčiau perspėjo, jog jeigu Maskva pripažins šias teritorijas, tai bus „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“.

Vakarai kaltina Rusiją, sutelkusią prie sienų su Ukraina daugiau kaip 150 tūkst. karių, planuojant pulti šią šalį. Maskva savo ruožtu neigia ketinanti pradėti invaziją.

„Tolesnis kraujo liejimas“

Rusijos lyderis pirmadienį taip pat reikalavo, kad Kijevo vyriausybė nutrauktų karines operacijas prieš separatistus Donbase, nes priešingu atveju gresia tolesnis kraujo liejimas.

„Reikalaujame nedelsiant nutraukti karines operacijas, – kalbėjo V. Putinas. – Priešingu atveju visa atsakomybė už tolesnį kraujo liejimą guls vien ant Ukrainos valdančiojo režimo sąžinės.“

Vakarai ne kartą perspėjo V. Putiną nepripažinti Ukrainos separatistų, nes toks žingsnis faktiškai palaidotų trapų taikos susitarimą, kuriuo bandoma sureguliuoti šį konfliktą.

Tačiau Rusijos lyderis į šiuos raginimus neatsižvelgė. Prieš paskelbdamas savo sprendimą jis sakė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) ir Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), jog separatistų respublikas pripažins.

Ilgiau kaip valandą trukusioje kalboje V. Putinas daug kalbėjo apie istorines aplinkybes, susijusias su dabartinės nepriklausomos Ukrainos valstybės susikūrimu, reiškė abejones dėl jos teisės į suverenitetą ir tvirtino, kad Vakarai apgaudinėjo Maskvą.

„Šiuolaikinė Ukraina buvo visiškai ir pilnai sukurta Rusijos“, – teigė Kremliaus vadovas.

„Dėl bolševikų politikos ir atsirado sovietinė Ukraina, kurią ir mūsų dienomis galima visiškai pagrįstai vadinti Vladimiro Iljičiaus Lenino vardo Ukraina. Jis – jos autorius ir architektas. Tai visiškai ir pilnai patvirtinama archyvų dokumentais, įskaitant Lenino direktyvas dėl Donbaso, kurį tiesiogine prasme įstūmė į Ukrainos sudėtį“, – kalbėjo V. Putinas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukrainoje šiuo metu griaunami V. Lenino paminklai.

„Tai pas juos vadinama dekomunizacija. Norite dekomunizacijos? Ką gi, mus tai visiškai tenkina. Tačiau, kaip sakoma, nereikia sustoti pusiaukelėje. Esame pasiruošę parodyti jums, ką Ukrainai reiškia visiška dekomunizacija“, – perspėjo jis.

Savo kalboje Rusijos lyderis rėžė ilgas pastabas apie Sovietų Sąjungos istoriją ir Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos susikūrimą komunistų valdymo laikais XX amžiuje.

„Pradėkime nuo to, kad šiuolaikinę Ukrainą visiškai sukūrė Rusija, tiksliau, bolševikinė, komunistinė Rusija. Šis procesas prasidėjo beveik iš karto po 1917 m. revoliucijos, – sakė V. Putinas. – Tada, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir po jo, Stalinas jau prijungė prie SSRS ir perdavė Ukrainai kai kurias žemes, kurios anksčiau priklausė Lenkijai, Rumunijai ir Vengrijai.“

„Ukraina šiandien gali būti vadinama šalimi, pavadinta Vladimiro Iljičiaus Lenino vardu. Jis yra jos autorius ir architektas“, – pareiškė V.Putinas.

Prorusiški separatistai, kontroliuojantys dalį Ukrainos rytinių Donecko ir Luhansko sričių, anksčiau pirmadienį paragino V. Putiną pripažinti jų įkurtų, bet niekieno nepripažįstamų „liaudies respublikų“ suverenitetą.

Posėdyje, kuris buvo transiliuojamas viešai, visi šalies ministrai vienas po kito sakė kalbas ir tarėsi dėl separatistinių respublikų pripažinimo klausimo.

Jam pasibaigus po kelių valandų buvo paskelbtas V. Putino sprendimas: pripažinti Luhansko ir Donecko liaudies respublikas.

Tačiau Vakarų valstybės baiminasi, kad toks žingsnis gali būti panaudotas kaip pretekstas Rusijai įsiveržti į savo kaimynę.

Nuo 2019 metų Rusija išdavė daugybę pasų dviejuose regionuose gyvenantiems žmonėms. Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo teigimu, šiuo metu separatistinėse Luhansko ir Donecko teritorijose gyvena apie 800 tūkst. rusų.

Analitikai teigia, kad jei šie du regionai būtų pripažinti nepriklausomais, Rusija galėtų siųsti karius į Ukrainos rytus prisidengdama savo piliečių apsauga.

„Mūsų šiandieninio pasitarimo tikslas – išklausyti kolegų ir nustatyti mūsų tolesnius žingsnius šia kryptimi, turint galvoje Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos vadovų kreipimąsi į Rusiją su prašymu pripažinti jų suverenitetą, taip pat Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos nutarimą ta pačia tema, raginant valstybės vadovą tai padaryti ir pripažinti Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos nepriklausomybę ir suverenitetą“, – dar Valstybės saugumo tarybos posėdžio pradžioje pareiškė V. Putinas.

Separatistų raginimas pripažinti jų nepriklausomybę buvo paskelbtas toliau eskaluojantis krizei dėl padėties prie Ukrainos sienų ir didėjant nuogąstavimams, jog Rusija stengiasi sukurti pagrindą didelio masto puolimui prieš kaimyninę šalį.

„Prašau jūsų pripažinti Luhansko liaudies respublikos suverenitetą ir nepriklausomybę', – šio regiono separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas sakė vaizdo pranešime, kurį paskelbė Rusijos valstybinė televizija.

Panašų raginimą pateikė ir Donecko „liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas.

„Siekiant nustatyti tarptautinį legitimumą ir... [sukurti] galimybę visavertiškai priešintis Ukrainos valdžios karinei agresijai, neleisti žūti taikiems gyventojams, naikinti infrastruktūros ir būsto fondo objektų, visos Donecko liaudies respublikos vardu prašome jus pripažinti Donecko Liaudies respubliką kaip nepriklausomą teisinę ir socialinę valstybę“, – sakoma jo pranešime.

D. Pušilinas kaltino Ukrainą planuojant puolimą prieš separatistų teritorijas, nors Kijevas tai griežtai paneigė.

Vašingtonas perspėjo, jog jeigu Maskva pripažintų šias teritorijas, tai būtų „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“.

Tuo tarpu Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas D.Medvedevas posėdyje tikino, kad "akivaizdu", jog šie du regionai Ukrainai nereikalingi ir kad dauguma rusų pritartų jų nepriklausomybei.

V. Putinas taip pat pareiškė, kad dabartinė Ukrainos valdžia nesiruošia laikytis Minsko susitarimų ir apie tai kalba aukščiausiu lygmeniu.

„Šiandieninė Kijevo valdžia nė nesiruošia jo (Minsko susitarimų priemonių paketo) vykdyti. Maža to, ji apie tai ne kartą pareiškė viešai – ir dar pačiu aukščiausiu valstybiniu lygiu: ir užsienio reikalų ministrų, ir Saugumo tarybos lygmeniu“, – kalbėjo V. Putinas neeiliniame Valstybės saugumo tarybos posėdyje.

„Visiems aišku: niekas tikrai nieko nedarys pagal šį Minsko priemonių paketą“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.

Nors, anot jo, „Rusija dėjo ir tebededa pastangas, kad visi sudėtingi, tragiški įvykių raidos momentai būtų išspręsti taikiomis priemonėmis“.

„Na štai, šiandien turime tai, ką turime“, – kalbėjo Rusijos vadovas.

Vakarai kaltina Rusiją, sutelkusią prie sienų su Ukraina daugiau kaip 150 tūkst. karių, planuojant pulti šią šalį. Maskva savo ruožtu neigia ketinanti pradėti invaziją

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.