„Taip pat vienbalsiai pritarėme pirminiam sankcijų paketui“, – po ministrų neformalaus susitikimo Paryžiuje sakė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas ir apkaltino Rusiją „pažeidus tarptautinę teisę“ ir „sulaužius savo įsipareigojimus“.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad naujomis sankcijomis siekiama skaudžiai smogti šaliai už Luhansko ir Donecko separatistinių „liaudies respublikų“ pripažinimą.
Šios priemonės taip pat bus nukreiptos prieš Rusijos parlamento narius, parėmusius separatistinių darinių pripažinimą.
„Dėl šių sankcijų Rusijai skaudės, labai skaudės“, – teigė J. Borrellis, kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su J.-Yves'u Le Drianu.
Turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas bus taikomas 351 Rusijos Valstybės Dūmos nariui, kurie patvirtino V. Putino sprendimą dėl Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“.
Anot J. Borrellio ES taip pat susitarė imtis priemonių prieš 27 asmenis ir subjektus, „atliekančius vaidmenį kenkiant ir sukeliant grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“.
Tarp sankcijų taikinių bus bankų, finansuojančių sprendimus Rusijoje priimančius asmenis ir kitas operacijas minėtose teritorijose.
Vėliau antradienį Briuselyje įvyks ES ambasadorių susitikimas, per kurį sankcijos turėtų būti oficialiai priimtos.
J.-Y. Le Drianas taip pat sakė atšauksiantis Paryžiaus kvietimą Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui atvykti derybų.
Paskelbęs šį sprendimą J.-Y. Le Drianas sakė, jog naujausi įvykiai parodė, kad V. Putinas „nebegerbia Rusijos parašo“ ant tarptautinių sutarčių.
Visgi J. Borrellis pridūrė, kad „bus tęsiami diplomatiniai veiksmai, siekiant išvengti karo Europos širdyje“.
Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete Rusijai – apie 400 fizinių asmenų, Donacke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Paketas apima labai didelę dalį sprendimų priėmėjų, kurie dalyvavo pripažįstant Luhansko ir Donecko vadinamųjų respublikų nepriklausomybę, tai ir parlamento nariai, ir Saugumo tarybos nariai. Taip pat jame yra įmonės, kurios dirba tuose atsiskyrusiuose regionuose, bei tam tikri juridiniai asmenys iš Rusijos“, – antradienį po neformalios ES Užsienio reikalų tarybos BNS sakė Gabrielius Landsbergis.
„Yra bankai, kurie minimi, kaip pagrindinė oligarchų piniginės“, – teigė jis.
Ministras pabrėžė, kad ES užsienio reikalų ministrų sutartas sankcijų paketas praktiškai nesiskiria nuo to, kokį Rusijai jau įvedė JAV, Didžioji Britanija, Kanada.
„Yra diskusija ir gali būti, kad jau šiandien bus papildyta ir artimiausiais (Rusijos prezidentui Vladimirui – BNS) Putinui žmonėmis. Taip buvo pasiūlyta“, – sakė ministras.
Galutinį sprendimą dėl sankcijų patvirtinimo antradienio vakarą turėtų priimti ES valstybių narių ambasadoriai Briuselyje, trečiadienį oficialiai jis turėtų būti paskelbtas ir įsigalioti.
Minėtame pakete nenumatyta, kad sankcijos būtų įvedamos V. Putinui ar Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.
Pasak G. Landsbergio, pirminiais duomenimis, tame sąraše nėra ir įmonių, bankų, kuriems Lietuva turėtų tiesiogiai pritaikyti sankcijas.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad keičiantis situacijai Ukrainoje sankcijų paketas bus pildomos.
„Didelė dalis valstybių, tarp jų ir Lietuva, manome, kad sankcijų paketas galėtų būti stipresnis. Bet suprantame, kad atidarant diskusiją dėl pastiprinimo, gali užtrukti jo įgyvendinimas, o norime, kad jis būtų kuo skubiau paskelbtas“, – BNS sakė G. Landsbergis.
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pranešė, kad antradienį įvyko neoficialus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriam pirmininkaus ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Po susitikimo bus oficialiai pateiktas pirmasis sankcijų rinkinys.
Sankcijų rinkinį sudaro šie pasiūlymai: taikyti sankcijas dalyvavusiems priimant neteisėtą sprendimą, Rusijos karines ir kitas operacijas tose teritorijose finansuojantiems bankams, Rusijos valstybės ir vyriausybės galimybėms turėti prieigą prie ES kapitalo ir finansų rinkų bei paslaugų, siekiant apriboti eskalacinės ir agresyvios politikos finansavimą ir prekybai iš dviejų separatistinių regionų į ES ir iš jos, siekiant užtikrinti, kad visi atsakingieji aiškiai pajustų savo neteisėtų ir agresyvių veiksmų ekonomines pasekmes.
Jungtinė Karalystė anksčiau antradienį pranešė, kad įves sankcijas penkiems Rusijos bankams ir trims „labai didelį kapitalą turintiems asmenims“, Maskvai nusprendus pripažinti prokremliškų separatistų „liaudies respublikas“ Rytų Ukrainoje ir dislokuoti ten savo pajėgas, antradienį pranešė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
„JK ir mūsų sąjungininkai pradedame įvedinėti sankcijas Rusijai, kurias parengėme jau anksčiau, naudodamiesi naujomis ir beprecedentėmis galiomis, suteiktomis šių [Bendruomenių] Rūmų taikyti sankcijas Rusijos asmenims ir subjektams, kurie Kremliui yra strateginės svarbos“, – parlamente sakė B. Johnsonas.
Sankcijos bus taikomos bankams „Rossija“ ir „Promsviazbank“, taip pat trims Rusijos aneksuotame Kryme įsikūrusiems bankams – „Genbank“, Pramonės taupomajam bankui (ISB) ir Juodosios jūros plėtros ir rekonstrukcijos bankui (ČBRR).
Į juodąjį sąrašą buvo įtrakti verslininkai Genadijus Timčenka, Borisas Rotenbergas ir Igoris Rotenbergas. Jungtinė Karalystė įšaldys visą jos jurisdikcijoje esantį šių asmenų turtą, taip pat uždraus jiems atvykti į šalį, sakė B. Johnsonas.
„Tai pirmoji dalis, pirmoji banga to, ką esame pasiruošę nuveikti. Ir esame parengę tolesnių sankcijų, kurios gali būti pritaikytos – kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga“, – pridūrė premjeras.
Norvegija parems ES sankcijas Rusijai
Norvegija antradienį pranešė prisidėsianti prie Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai dėl Ukrainos, taip pat kovo mėnesį organizuosianti anksčiau suplanuotas dideles NATO pratybas.
„Padėties Ukrainoje lygis... dramatiška“, – Osle sakė premjeras Jonas Gahras Store.
„Vakar buvo posūkio taškas“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti dviejų Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę.
Premjeras vėliau antradienį vyks į Briuselį, kur, kaip tikimasi, paskelbs apie Norvegijos prisijungimą prie Bendrijos sankcijų Rusijai.
„Svarbus tvirtai reaguoti į tai, kas įvyko ankstesnę dieną“, – pabrėžė jis.
J. G. Store taip pat sakė, kad NATO pratybos „Cold Response“ („Šaltasis atsakas“) vyks Norvegijoje antroje kovo pusėje, kaip ir planuota.
Šiose kas dvejus metus rengiamose pratybose dalyvaus apie 35 tūkst. karių iš 28 šalių.
Kaip įprasta, Maskva buvo informuota apie manevrus ir pakviesta atsiųsti savo stebėtojų, pažymėjo premjeras.
Žiniasklaida: Vengrija nepalaiko naujų ES sankcijų Rusijai
Vengrija Europos Sąjungos valstybių Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje nepritarė sankcijų Rusijai paketui, kurį Briuselis ruošiasi priimti reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti separatistinių darinių nepriklausomybę, antradienį pranešė televizija CNBC.
„Visos šalys atvirai palaiko naujas sankcijas Rusijai, išskyrus vieną – Vengriją. Jie pabrėžia dialogo svarbą“, – sakė vienas Europos Sąjungos diplomatas, kurį cituoja CNBC.
Anksčiau antradienį Prancūzijos atstovybė ES Taryboje pranešė, kad baigėsi pirmasis Nuolatinių atstovų komiteto posėdis, kuriame ES ambasadoriai išreiškė pasiryžimą „priimti tikslinių sankcijų prieš tuos, kurie dalyvauja“ Rusijos veiksmuose prieš Ukrainą. Numatyta, kad antrasis nuolatinių ES atstovų susitikimas įvyks vėliau antradienį.
Tuo metu Vakarų žiniasklaida praneša, jog Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui sakė, kad Budapeštas prisijungs prie „bendros ES pozicijos dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto“.
Antradienį ES valstybių užsienio reikalų ministrai rengia skubų posėdį, kur priims sprendimą dėl Europos atsako į Rusijos sprendimą pripažinti dviejų separatistinių darinių Ukrainos rytuose nepriklausomybę ir pasiųsti į jų teritoriją savo karių,
„Žinoma, mūsų atsakas bus sankcijų forma; dėl jų masto nuspręs ministrai... Esu tikras, kad bus vieningas sprendimas“, – paskelbė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Jis priminė, kad Europos Sąjungoje sankcijų priėmimas yra ES Tarybos kompetencija.
