Autoritetingo žurnalisto nuomonei pritaria daugelis nepriklausomų politologų. Tačiau V.Putino sprendimas pripažinti Rytų Ukrainos separatistų darinius daugumai rusų buvo visiška staigmena ir reikia laiko, kol šalis suvoks, kuo tai jai gresia.
Iki lemtingo žingsnio beveik visa žiniasklaida tvirtino, kad V.Putinas ir toliau „gąsdins“ Vakarus, tačiau visiškai nutraukti santykius nesiryš. O balsavimas Rusijos Saugumo taryboje patvirtino, kad prezidento sprendimas nustebino net žmones iš pačios valdžios viršūnės.
Keturi iš Saugumo tarybos narių – Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas, Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, V.Putino pavaduotojas Saugumo taryboje Dmitrijus Medvedevas iš esmės pasiūlė valstybės vadovui pirmiausia pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu – esą, „gal apsieisime be kraštutinių priemonių?“.
Bet visi jie buvo griežtai pastatyti į vietą. O kadangi Saugumo tarybos posėdis transliuotas per pagrindinius televizijos kanalus, šalies gyventojai savo akimis įsitikino, kad šiandienei Rusijai vadovauja ir pagrindinius sprendimus priima tik vienas žmogus.
Tačiau Saugumo tarybos posėdyje buvo pateikta dar radikalesnių pasiūlymų. Anksčiau į politiką niekada nesikišęs vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas pareiškė: „Tikrai būtina pripažinti šias respublikas, jų teisinį statusą. Bet aš norėčiau padaryti pataisą – pripažinti tuose administraciniuose subjektuose, kuriuose šios respublikos ir šių respublikų tautos buvo iki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų okupacijos. Būtent nuo Mariupolio ir baigiant tomis istorinėmis sienomis“.
Kol kas nežinoma, kaip V.Putinas priėmė šį variantą. Autoritetingas Rusijos politologas Vladimiras Pastuchovas sako, kad jei rimtai žiūrėsime į viską, ką pasakė V.Putinas, tai turėtų baigtis karo paskelbimu Ukrainai, pateikiant ultimatumą, kad ji pripažįsta savo amžiną neutralumą, atsisako ambicijų kada nors susigrąžinti prarastus regionus, išlaisvina savo teritoriją nuo visų užsienio karinių bazių, patarėjų, ginkluotės“.
Tačiau kitas Rusijos politologas, Regioninės politikos plėtros centro fondo prezidentas Ilja Graščenkovas mano, kad sprendimas pripažinti separatistinių respublikų nepriklausomybę Rusijai gresia tik naujomis sankcijomis ir eskalavimu, bet ne pačiu griežčiausiu variantu.
„Mes matome įvykių dramatizavimą žemėjančia kreive, – aiškino I.Graščenkovas. – Dar prieš mėnesį JAV svarstė, kad Rusija pasiruošusi pasiekti Kijevą, užimti viską iki Dniestro ir net panaudoti branduolinį ginklą. O dabar kalbame apie teritorijų, kurios „de facto“ ir taip jau yra Rusijos įtakos sferoje, pripažinimą arba nepripažinimą. Toje pačioje Padniestrėje yra rusų kariuomenės ir tai nieko ypač nejaudina“.
Politologas pridūrė: „Taip, atsibusime su apčiuopiamais ekonominiais nuostoliais. Taip, sankcijos bus neišvengiamos, ekonomika vėl patirs gana rimtą smūgį. Šis sprendimas euforijos nesukels. Žmonės atsargiai žiūri į tai, kas vyksta, ir supranta, kad už tai teks mokėti kiekvienam. Na, atsibusime šalyje su dar didesnėmis problemomis nei vakar, ir tiek“.
