Priemonės taikomos sekant JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos sprendimų pavyzdžiu, siekiant nubausti Rusijos subjektus po prezidento Vladimiro Putino sprendimo siųsti karius į Donecką ir Luganską.
Tokijo skelbiamos sankcijos apima draudimą išduoti vizas asmenims, susijusiems su „vadinamosiomis dviem respublikomis“, taip pat jų turto įšaldymą ir prekybos su tais regionais draudimą.
Taip pat numatomas draudimas Japonijoje leisti ir prekiauti Rusijos vyriausybės obligacijomis.
„Mes ir toliau stebime su dideliu susirūpinimu“, – sakė ministras pirmininkas Fumio Kishida.
Jis pridūrė, kad Japonija „griežtai smerkia“ Rusijos veiksmus, „kurie kėsinasi į Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, pažeidžia tarptautinę teisę“, ir pridūrė, kad galimos tolesnės sankcijos, „jei situacija pablogės“.
Kanada įveda sankcijas Rusijai, siunčia karių į Rytų Europą
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskelbė apie „virtinę ekonominių sankcijų“ Rusijai dėk separatistinių teritorijų Rytų Ukrainoje pripažinimo. Jos galios tol, „kol bus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas“, pareiškė premjeras.
Sankcijos, be kita ko, draudžia transakcijas tarp Kanados ir separatistinių teritorijų. Kanadiečiai, be to, negalės įsigyti Rusijos vyriausybės obligacijų.
Kanada taip pat draudžia finansinius sandorius su Rusijos bankais, turinčiais ryšių su valstybe. Sankcijos bus taikomos ir rusų parlamentarams, kurie antradienį balsavo už „neteisėtą sprendimą pripažinti šias teritorijas“.
Gynybos ministrė Anita Anand pranešė, kad Kanada užbaigė antrąją ginklų siuntą Ukrainai. Be to, vyriausybė pritarė 460 papildomų karių nusiuntimui į Rytų Europą, be kita ko – Latviją.
Prie kitų Vakarų šalių prisijungė ir dėl aštrėjančios Ukrainos krizės finansines sankcijas Rusijai paskelbė ir Australija. Tai kelionių draudimas ir finansinės priemonės Rusijos saugumo tarybos nariams bei sankcijos Maskvos pripažintiems Donecko ir Luhansko regionams, pareiškė ministras pirmininkas Scottas Morrisonas.
„Invazija į Ukrainą praktiškai prasidėjo“, - sakė premjeras. Ji yra „nepateisinama, nepagrįsta, neišprovokuota ir nepriimtina“. Vizų prašymai iš Ukrainos dabar bus nagrinėjami pirmumo tvarka. „Mes glaudžiai bendradarbiausime su kaimyninėmis šalimis, kad išspręstume tikėtiną pabėgėlių problemą, - pabrėžė S. Morrisonas. – Manau, kad mes čia galime suteikti veiksmingą paramą“.
ES kol kas neįves sankcijų V. Putinui asmeniškai
Europos Sąjunga (ES) kol kas neįves sankcijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui asmeniškai, nors jam tenka atsakomybė dėl pastarosios eskalacijos Ukrainos konflikte. „Pono V. Putino sankcionuojamų asmenų sąraše nėra“, - antradienio vakarą po specialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Paryžiuje pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Esą taip nuspręsta, nes reikia pasilikti atsargai tolesnių priemonių.
Dabartinis ES šalių susitarimas, J. Borrellio duomenimis, be kita ko, numato sankcijas 351 Rusijos parlamento deputatui, kurie balsavo už apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko „respublikų“ Rytų Ukrainoje pripažinimą. Į sankcionuojamųjų sąrašą taip pat bus įtraukti 27 asmenys ir organizacijos, kurios prisidėjo prie Ukrainos teritorinio vientisumo, suverenumo ir nepriklausomybės pažeidimo.
ES įšaldys visą minėtų asmenų ir organizacijų turtą, esantį ES. Be to, sankcionuojami asmenys negalės įvažiuoti į ES, su jais ir organizacijomis negalės būti vykdomi sandoriai.
Ukraina sveikina „skausmingas“ JAV sankcijas Rusijai
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasveikino, jo teigimu, „skausmingas“ JAV sankcijas Rusijai, pripažinusiai dviejų Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę ir įvedusiai į šias teritorijas savo kariuomenę.
„Jos labai konkrečios. Jos skausmingos“, – D. Kuleba teigė bendroje spaudos konferencijoje su JAV valstybės sekretoriumi Antony'iu Blinkenu.
Pasak ministro, Ukrainos vyriausybę iš pradžių „suglumino“ Vašingtono sankcijos, susijusios su ekonomine veikla Donecko ir Luhansko regionuose. „Buvome suglumę, nes matėme, kaip baudžiama ta pusė, kuri siekė Rusijos pripažinimo, tačiau nepastebėjome, kaip būtų baudžiama tą pripažinimą davusi Rusija. Tačiau šiandien tai pamatėme“, – nurodė D. Kuleba.
Jo teigimu, „nėra tokio dalyko, kaip nedidelė, vidutinio masto ar didelė invazija. Invazija yra invazija.“
Tuo metu A. Blinkenas pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo pat pradžių planavo invaziją į Ukrainą. „(V. Putino planas) visuomet buvo įžengti į Ukrainą, kad galėtų kontroliuoti Ukrainą ir jos žmones, kad sunaikintų Ukrainos demokratiją (...), kad vėl paverstų Ukrainą Rusijos dalimi“, – tvirtino JAV valstybės sekretorius.
Taivanas pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje
Taivano prezidentė trečiadienį pasmerkė Rusiją dėl karių įvedimo į atplėštus rytų Ukrainos regionus, ir pareiškė, kad ši krizė naudojama siekiant pabloginti nuotaikas saloje, kuriai jau ilgą laiką gresia Kinijos invazija.
Savarankiškas demokratinis Taivanas atidžiai stebi situaciją Ukrainoje, nes Kinija reiškia savo teises į salos suverenitetą ir žada vieną dieną ją užimti – prireikus ir jėga.
Pekinas padidino karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui nuo prezidentės Tsai Ing-wen atėjimo į valdžią 2016 metais, nes ji atmeta poziciją, kad sala yra Kinijos teritorija.
„Mūsų vyriausybė smerkia Rusijos įvykdytą Ukrainos suvereniteto pažeidimą... ir ragina visas šalis toliau spręsti ginčus taikiomis ir racionaliomis priemonėmis“, – sakė Tsai.
Ji apibūdino Taivaną ir Ukrainą kaip „iš esmės skirtingus kraštus geostrategijos, geografinės aplinkos ir tarptautinių tiekimo grandinių svarbos požiūriu“, turėdama omenyje salos, kaip svarbios pasaulio ekonomikos dalies, ypač puslaidininkių srityje, statusą.
„Tačiau susidurdami su išorės jėgomis, bandančiomis manipuliuoti padėtimi Ukrainoje ir paveikti Taivano visuomenės moralę, visi vyriausybės padaliniai turi būti kuo budresni, nes vyksta informacinis karas“.
Taivano gynybos ministerija pernai pranešė, kad Kinija pradėjo dezinformacijos kampaniją, kurios tikslas – užimti salą „be kovos“.
Tsai trečiadienį taip pat paragino nacionalinio saugumo ir karinius junginius išlikti budrius ir sustiprinti karinės veiklos aplink Taivaną stebėjimą.
Paskutinį 2021 metų ketvirtį buvo užfiksuotas didžiulis Kinijos karo lėktuvų įsiveržimų į Taivano oro erdvės gynybos zoną šuolis.
AFP duomenimis, praėjusiais metais Taivane užfiksuoti 969 tokie įsiveržimai, t. y. daugiau nei dvigubai palyginti su maždaug 380 įsiveržimais 2020 metais.
Pekinas laikosi atsargios pozicijos Ukrainos atžvilgiu, bet taip pat rodo vis didesnę paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Abi valstybės šį mėnesį pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame susitarė dėl daugelio užsienio politikos tikslų, įskaitant NATO plėtros stabdymą ir Taivano kaip „neatskiriamos Kinijos dalies“ sampratą.
Kinijos pareigūnai taip pat ne kartą stojo į Rusijos pusę, versdami kaltę Vakarams dėl įtampos Ukrainoje, kaltindami juos „šaltojo karo mentalitetu“, o Maskvos susirūpinimą savo saugumu vadindami „pagrįstu“.
