V. Putino sprendimas pripažinti dviejų separatistinių Ukrainos regionų nepriklausomybę privertė Vakarų šalis imtis virtinės sankcijų, o Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą – paskelbti apie prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, skirto rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti, sustabdymą.
Pasak O. Sholzo, agresyvūs Maskvos veiksmai „pakeitė“ situaciją ir sukėlė abejonių dėl Vokietijos energetinio saugumo, jeigu ji išliks energetiškai priklausoma nuo Rusijos.
Praėjusiais metais augant įtampai santykiuose su Vakarais sumažintas dujų tiekimas iš Rusijos privertė iki rekordinių aukštumų šoktelėti energijos išteklių kainas.
Po 2011 metų Fukušimos atominės elektrinės katastrofos Japonijoje Vokietija nusprendė ilgainiui visiškai atsisakyti branduolinių jėgainių ir tapo labai priklausoma nuo dujų, kurios sudaro 26,7 proc. šalies suvartojamų energijos išteklių.
Dauguma šių išteklių atkeliauja iš Rusijos vamzdynais, einančiais per Ukrainą, Lenkiją ir nutiestais Baltijos jūros dugnu.
Trečiadienį per visuomeninį radiją paklaustas, ar didžiausia Europos ekonomika galėtų apsieiti be rusiškų dujų, jei toliau augant įtampai būtų užsukti dujų čiaupai, Vokietijos ekonomikos, energetikos ir klimato ministras Robertas Habeckas atsakė: „Taip, gali.“
Tačiau šios priklausomybės atsikratymas „padidintų kainas“, perspėjo R. Habeckas, o tai sukeltų didelį galvos skausmą vartotojams, kurie jau pastebėjo, kad jų sąskaitos už energiją smarkiai išaugo.
„Lemtinga klaida“
Nepaisant JAV ir kitų sąjungininkių priešinimosi, Vokietija iki šiol tvirtai palaikė dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.
Metų pradžioje didėjant įtampai O. Scholzas sulaukė priekaištų, kad tarp galimų sankcijų Rusijai neįvardijo kontroversiško projekto sustabdymo.
Tačiau antradienį jis įšaldė šio projekto sertifikavimo procesą, o kartu pakeitė buvusią švelnesnę diplomatinę Berlyno poziciją Maskvos atžvilgiu, numačiusią bendradarbiavimo galimybę.
Vokietijos politika Rusijos atžvilgiu, kurios buvo laikomasi iki 2021-ųjų – visus 16 metų buvusios kanclerės Angelos Merkel kadencijos metų – buvo „lemtinga klaida“, parašė Vokietijos dienraštis „Bild“, Berlynui pakeitus savo strategiją.
Užuot rimtai vertinę V. Putino agresiją, A. Merkel ir jos užsienio reikalų ministras, dabartinis prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, „viską paliko savieigai“, rašoma laikraštyje.
Rusijai pripažinus separatistinius regionus „dešimtmečius vykdyta Vokietijos užsienio politika subyrėjo į gabalus“, parašė dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“.
„Ypatingas vaidmuo“, kuriuo Berlyno lyderiai kliaudavosi derybose su Rusija, bandydami tarpininkauti ieškant sprendimo dėl Ukrainos, davė mažai naudos.
Atrodo, kad Maskvai ištiestos ekonominės morkos – tokios kaip „Nord Stream 2“ projekto patvirtinimas – tapo botagu pačios Vokietijos nugarai.
