JAV Iždo departamentas paskelbė šias sankcijas tuojau po to, kai ES irgi nurodė patvirtusi sprendimą įšaldyti V. Putino ir S. Lavrovo turtą, esantį Bendrijos jurisdikcijoje. Šis ES žingsnis yra dalis platesnio sankcijų paketo prieš Rusiją, pradėjusią karinį puolimą prieš Ukrainą.
JK Iždas taip pat paskelbė pranešimą apie finansines sankcijas V. Putinui ir S. Lavrovui. Jie buvo įrašyti prie Rusijos oligarchų, kurių turtas ir bankų sąskaitos Jungtinėje Karalystėje jau anksčiau buvo įšaldytas.
Kol kas neaišku, kokį realų poveikį turės šis aktyvų įšaldymas, bet tiesiogiai prieš Rusijos vadovybę nukreipti veiksmai laikomi aiškiu perspėjimu, kad V. Putinas gali tapti atstumtuoju tarptautinėje bendrijoje, jeigu nesustabdys karo prieš Ukrainą.
ES įšaldė V. Putino ir S. Lavrovo trutą
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pranešė, kad bloko užsienio reikalų ministrai įtraukė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą į ES sankcijų sąrašą dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.
„Prezidentas Putinas ir užsienio reikalų ministras Lavrovas yra asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąraše, kartu su kitais [Valstybės] Dūmos nariais, palaikiusiais šią agresiją“, – po ES ministrų susitikimo Briuselyje sakė J. Borrellis.
Europos Sąjunga penktadienį susitarė įšaldyti jos jurisdikcijoje esantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą, penktadienį pranešė ES pareigūnai.
„Smogiame Putino sistemai ten, kur reikia – ne tik ekonomiškai ir finansiškai, bet ir jos galios centrui“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, atvykusi į susitikimą Briuselyje su ES kolegomis.
Pasak jos, būtent todėl „mes dabar taip pat įtraukiame prezidentą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Lavrovą“ į naujų ES sankcijų sąrašą.
Šios priemonės praeitą naktį buvo pasiūlytos per ES lyderių susitikimą ir penktadienį pridėtos prie naujo Bendrijos sankcijų paketo, kurį turėtų patvirtinti 27 šalių bloko užsienio reikalų ministrai.
Sankcijos nukreiptos prieš Rusijos finansų, energetikos ir transporto sektorius. Be to, ribojama rusų galimybė laikyti dideles grynųjų pinigų sumas ES bankuose, taip pat gerokai išplečiamas rusų, kuriems įšaldomas turtas Bendrijoje ir draudžiama įvažiuoti į bloko teritoriją, sąrašas.
Tačiau šiomis priemonėmis Rusija nebuvo atsieta nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT – tai būtų skausminga bausmė, kuri anksčiau jau buvo veiksmingai panaudota prieš Iraną.
Nors spaudžiama Ukrainos vyriausybė įnirtingai ragina ES atjungti Rusiją nuo SWIFT, tokį žingsnį nelinkusios žengti kelios bloko narės – pirmiausia Vokietija, turinti mokėti Maskvai už tiekiamas gamtines dujas.
Tikslines sankcijos V. Putinui ir S. Lavrovui, kurie, kovotojų su korupcija teigimu, yra sukaupę didžiulius turtus, turi reikšmingą simbolinį poveikį, bet lieka neaišku, kaip Europos institucijos galėtų teisiškai patikimai nustatyti jų aktyvus.
Vokietija ir Italija vengė pritarti šiai priemonei, bet ją palaikė dauguma ES šalių, sakė du pareigūnai, pageidavę likti anonimai.
Taikiklyje – „pagrindiniai architektai“
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad „asmeniškai labai pritaria“ ES atsakui. Palaikymą išreiškė ir valstybių narių užsienio reikalų ministrai.
„Jei ketinate smogti Rusijos elitui, prasminga taip pat pasirūpinti, kad būtų paveikti pagrindiniai šių pastangų, šios tamsos architektai“, – sakė Nyderlandų diplomatijos vadovas Wopke Hoekstra.
Airių užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad V. Putino ir S. Lavrovo įtraukimas į sąrašą „yra visiškai tinkamas, atsižvelgiant į tai, kas yra pagrindiniai sprendimus priimantys veikėjai, nuo kurių tiesiogiai priklauso karas su Ukraina“.
Apie galimybę, kad bus įšaldytas V. Putino ir S. Lavrovo turtas, pirmiausiai pranešė dienraštis „Financial Times“, remdamasis trimis šaltiniais, kurie sakė, kad nei prezidentui, nei užsienio reikalų ministrui nebus taikomas draudimas atvykti į ES, nes siekiama išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus.
Tačiau pasipiktinęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Twitter“ parašė: „Neleiskime ES išsisukinėti ir apsimesti, kad turto įšaldymas V. Putinui ir S. Lavrovui gali atstoti realių veiksmų.“
Ministras paragino bloką „uždrausti Rusijai naudotis SWIFT“.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per viršūnių susitikimą pareiškė, kad jo šalis pageidautų pasilikti atsiejimo nuo SWIFT galimybę rezerve.
Tuo metu A. Baerbock penktadienį sakė: „Tokie žodžiai, kaip susitarimas dėl SWIFT, skamba labai griežtai, bet tokiomis akimirkomis reikia išlaikyti šaltą protą.“
Vokiečių ministrės teigimu, ši priemonė neproporcingai paveiktų žmones, tokius kaip „Europoje gyvenanti anūkė, norinti pervesti pinigų savo močiutei Rusijoje“.
Už „kraujo praliejimą atsakingi“ asmenys vis tiek ras būdą apeiti draudimą naudotis SWIFT, pridūrė A. Baerbock.
Sankcijas įvedė ir Jungtinė Karalystė
Kaip jau prieš tai Europos Sąjunga (ES), Jungtinė Karalystė įveda sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui. Tai penktadienį per NATO viršūnių susitikimą pareiškė britų premjeras Borisas Johnsonas, sakoma vyriausybės pranešime.
To priežastis – „revanšistinė“ V. Putino ir S. Lavrovo misija, kuria, užpuolant Ukrainą, siekiama panaikinti po Šaltojo karo susiklosčiusią pasaulio tvarką. Prieš tai jau ES įvedė sankcijas Rusijos prezidentui ir užsienio reikalų ministrui.
B. Johnsonas NATO vaizdo konferencijoje įspėjo, kad V. Putino planai gali neapsiriboti invazija į Ukrainą. Jis pareikalavo nedelsiant pašalinti Rusiją iš SWIFT sistemos, kad „prezidentui V. Putinui ir jo režimui būtų sukeltas maksimalus skausmas“.
