Mečys Laurinkus. Aiškūs Kremliaus veiksmai ir viltis dėl rusų pasipriešinimo V. Putinui

Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo. Iš esmės JAV žvalgyba buvo teisi, tik nereikėjo politikams kaitalioti karo pradžios datos. Kai rašomos šitos eilutės, tepraėjo keliolika valandų nuo lemtingo posūkio Europoje, o gal ir pasaulyje.

 „Iš esmės JAV žvalgyba buvo teisi, tik nereikėjo politikams kaitalioti karo pradžios datos. Kai rašomos šitos eilutės, tepraėjo keliolika valandų nuo lemtingo posūkio Europoje, o gal ir pasaulyje“, – teigė M.Laurinkus.<br> lrytas.lt koliažas.
 „Iš esmės JAV žvalgyba buvo teisi, tik nereikėjo politikams kaitalioti karo pradžios datos. Kai rašomos šitos eilutės, tepraėjo keliolika valandų nuo lemtingo posūkio Europoje, o gal ir pasaulyje“, – teigė M.Laurinkus.<br> lrytas.lt koliažas.
Mečys Laurinkus.<br>lrytas.lt nuotr.
Mečys Laurinkus.<br>lrytas.lt nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Scanpix/AFP nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Scanpix/AFP nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Scanpix/AFP nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Scanpix/AFP nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>AP/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>AP/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vaizdai iš Ukrainos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Feb 26, 2022, 7:00 PM, atnaujinta Feb 26, 2022, 9:37 PM

Rusijos karinis puolimas prieš Ukrainą, nepaisant netrukus prasidėsiančios Kremliaus diplomatinės demagogijos, reiškia iššūkį Vakarams, jos saugumo sistemai, nes nebėra jokių sutartų taisyklių. Rusija gali pradėti karinius veiksmus prieš bet kurią šalį kada panorėjusi ir paaiškinusi, kad užpultąją reikia „demilitarizuoti“ ar dar kitokiu pretekstu. O iš tiesų demilitarizuota turėtų būti pati Rusija.

Negi nieko neįmanoma sugalvoti? Svarbiausia – pasiryžti be deklaratyvių pasmerkimų imtis konkrečių priemonių.

Esu Rusijos karo su Gruzija pasekmių tiesioginis liudininkas. Iš pradžių buvo įspūdingas emocinis Vakarų reakcijos į Rusijos veiksmus pakilimas. Pasmerkimai, tyrimai, deklaracijos ir begaliniai svarstymai, ką daryti, kaip Rusiją sustabdyti. Ir tiesiog akyse per metus reakcijos temperatūra krito, susijaudinimas blėso, kol užgeso. Dabar bet kas gali nuvažiuoti į Gruziją ir pasižiūrėti, kaip atrodo jos „siena“ su Pietų Osetija ir Abchazija. Gal tik krūmai nuo 2008 m. didesni. O Gruzija – be trečdalio teritorijos.

Manau, Kremliuje, nors gal ir ne visi (yra tokių ženklų), taip ir prognozavo. Pašauks ir patriukšmaus, paskelbs pragariškas sankcijas, kurios visiškai neaišku kaip iš tikrųjų veikia, pavaikščios demonstracijose ir pasibaigs. Ar ir šiuo atveju taip atsitiks? Patirtimi pagrįstas klausimas.

Reikia palaukti dar kelias dienas, bet, atrodo, Vakarų reakcija bus kitokia nei prieš 12 metų. Viskas priklauso nuo pasipriešinimo agresijai Ukrainoje. Kol kas informacija chaotiška, daug melagienų, ypač iš Rusijos žiniasklaidos. Aišku tik viena – kad pasipriešinimas rimtas. Sunkiasi scenarijai apie galimų mūšių eigą ir rimtus barjerus S.Šoigu kariuomenei.

Taigi iš esmės galima kalbėti apie du pagrindinius scenarijus. Jei V.Putinui pavyks įgyti pagrindinių strateginių punktų kontrolę, toliau bus skverbiamasi į šalies gilumą reikalaujant Ukrainos valdžios politikos pakeitimo.

Tolesni Kremliaus veiksmai jau nesunkiai numatomi.

Tai vadinama saugumo architektūros Europoje pakeitimu, o paprasčiau – tai saugumas pagal Maskvos sąlygas. Šis scenarijus katastrofiškas tiek Europai, tiek NATO.

Kitas scenarijus painesnis, tačiau įmanomas. Net ir priversta atsitraukti Rusija nelaikys to pralaimėjimu, paskelbs, kad „operacija“ buvo tik nedidelė pamoka. Nesunkiai suras ir kitokių paaiškinimų.

Režisuotame Rusijos saugumo tarybos spektaklyje užkliuvo užsienio žvalgybos vadovo S.Naryškino kalba. Mikčiojo, trynė, pagaliau ištarė tai, ką reikia, nors ir nevisiškai į temą. Įdomi scena. Galima ir pasišaipyti, bet man atrodo, kad ypač svarbios žinybos vadovas, ne saugumietis iš prigimties, norėjo kažką daugiau pasakyti, nes žinojo, kas įvyks po dviejų Ukrainos separatistinių atplaišų pripažinimo. Nepasakė, bet atidžiai stebintiems kilo įtarimas, ar tikrai V.Putino aplinkoje vieninga, nepajudinama pozicija.

Šis klausimas – ne iš sapnininko. Neabejoju, kad Rusijos valdžios aukščiausiuose ešelonuose yra pasekmes vertinančių žmonių.

Pagaliau net karo veteranai ėmė murmėti. Pralaimėjimo Ukrainoje atveju, į vieną kupetą susimetus Vakarų sankcijoms, politinei ir diplomatinei izoliacijai, o dar šiais metais Ukrainai ryškiau pasistūmėjus ES ir NATO link, A.Putino kėdė gali ir neatlaikyti. Bent jau caravimo tęsinio, jei išvis jo sulauks, gali ir nebesitikėti.

Beje, ne vienas apžvalgininkas atkreipė dėmesį, kad Kremlius niekada netransliavo Saugumo tarybos posėdžių detalaus įrašo.

Viena vertus, V.Putinas demonstruoja, kad jis ne vienvaldis „samoduras“, kita vertus – visi „parišti“.

Dar viena, visiškai ne šalutinė, tema – Rusijos visuomenės reakcija. Į ją jau kreipėsi JAV vadovas J.Bidenas. Paragino netylėti agresijos broliškoje šalyje akivaizdoje ir Lietuvos prezidentas G.Nausėda. Bet ta visuomenė tyli, išskyrus tuos, kurie propagandiniuose tinkluose džiūgauja arba išvažiavę iš Rusijos. Kol kas kritiškai invaziją į Ukrainą įvertino vos keli garsesni menininkai.

Tiesa, Rusijos „silovikai“ jau įspėjo visuomenę nekelti balso. Yra, kas protestuoja – ypač jaunimas, bet jų tradiciškai tik keli tūkstančiai.

Bet pasyvumo priežastis – ne vien represijų baimė. Rusijos propagandinė žiniasklaida dieną naktį aiškina, kad Ukrainos valdžia ir ją remiantieji, kurių dalis tiesiog vadinami fašistais, esantys ne tik antikremliški, bet ir antirusiški. Esą niekinama ir rusų kalba, ir ja kalbantieji, ir rusų kultūra, o pati Rusija esanti azijietiška „moskovija“.

Daug Rusijos žmonių tiki, kad jie yra ukrainiečių nacionalistų nemylimi ir net nekenčiami. Ir vis dėlto, nepaisant psichologinių niuansų, vis daugiau kol kas tylinčių rusų pradeda matyti, į ką stumiama didelė valstybė. Kad ir kaip baigtųsi invazija į Ukrainą, gal net jos skilimu į dvi dalis, pati Rusija taps izoliuota globaliu mastu, o jos visuomenė to visiškai nepageidauja.

Juk tūkstančiai visų visuomenės sluoksnių rusų šeimų savo, o ypač vaikų, ateitį sieja su Vakarais. Ten ieškoma geresnio išsilavinimo, darbo, galimybės pritaikyti savo sugebėjimus ir už tai gauti orų gyvenimą užtikrinantį atlygį. Juolab niekas nenori atsidurti Kinijos glėbyje.

Aišku, galima patyliukais palikti savo šalį, pakeisti pilietybę, net nebekalbėti rusiškai, bet galima pabandyti situaciją pakeisti ir savo valstybėje.

Tokių žmonių Rusijoje daugėja ir dar šiais metais galima sulaukti rimto pasipriešinimo esamai politikai. Žinoma, tai viltis, o ne prognozė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.