Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen skelbdama šias priemones taip pat sakė, kad ES imasi beprecedenčio žingsnio finansuodama Ukrainos ginkluotės įsigijimus, ir toliau skelbia sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Šios priemonės papildo anksčiau sutartas sankcijas, susijusias su dalies Rusijos bankų atjungimu nuo atsiskaitymo sistmos SWIFT, transakcijų su Rusijos centriniu banku uždraudimu ir naujas ribojimais Rusijos oligarchams. ES taip pat įvedė sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui asmeniškai.
Šitaip ES ėmėsi griežčiausių kada nors pasitelktų ribojimų prieš kokią nors valstybę, o tai atspindi bendrijos pasipiktinimą V. Putino ketvirtadienį pradėta invazija į Ukrainą.
„Toliau plieskiantis karui Ukrainoje, o ukrainiečiams drąsiai kaunantis už savo valstybę, Europos Sąjunga žengia dar vieną žingsnį, remdama Ukrainą, ir įvesdama sankcijas agresoriui – Putino Rusijai“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė.
Draudimas oro susisiekimui neleis į ES įskristi „bet kokiam Rusijos lėktuvui, įskaitant privačius oligarchų orlaivius“, pridūrė ji.
Daugelis ES šalių jau anksčiau uždraudė Rusijos vežėjams naudotis savo oro erdve.
Rusijos melų stabdymas
Tuo tarpu sankcijos Rusijos žiniasklaidai liečia „Russia Today“, „Sputnik“. ir jiems priklausančius padalinius.
U. von der Leyen sakė, kad jos „daugiau nebegalės skleisti savo melo, kad pateisintų Putino karą ir sėti susiskaldymą mūsų sąjungoje“.
„Sputnik“ į šį sprendimą reagavo ironiškai: „Mes siūlome Europos Komisijai nesustoti viduryje kelio ir uždrausti visą internetą“.
„Russia Today“ Prancūzijos tarnyba tviteryje parašė, jog tapo cenzūros auka, o draudimas „prieštarauja esminiams saviraiškos laisvės principams“.
Europos Komisijos pirmininkės teigimu, sankcijos prieš Baltarusiją skelbiamos, nes ji yra „dar vienas agresorius šiame kare“.
„Smogsime (Aliaksandrui – BNS) Lukašenkai nauju sankcijų paketu“, – sakė U. von der Leyen.
„Įvesime apribojimų patiems svarbiausiems sektoriams – tai sustabdys jų prekių eksportą, pradedant iškastiniu kuru, baigiant tabaku, mediena, cementu, geležimi ir plienu“, – pridūrė ji.
„Baltarusijai taip pat pritaikysime dvigubos paskirties prekių eksporto draudimą, tokį, kokį jau pritaikėme Rusijai“, – kalbėjo EK vadovė.
Pasak jos, sprendimas suteikti finansavimą Ukrainai ginkluotei įsigyti yra „lemiama akimirka mūsų sąjungai“.
ES užsienio reikalų ministrai taip pat formaliai sutarė uždrausti transakcijas su Rusijos centriniu banku. Šis sprendimas turėtų įsigalioti sekmadienį.
Vis dėlto ministrai galutinai nesutarė dėl Rusijos atjungimo nuo SWIFT detalių. Derybos, kurie bankai turi būti atjungti nuo sistemos, tęsiasi.
„Tęsiame darbą, – sakė ES užsienio politikos vadovas J. Borrellis. – „Lenktyniaujame su laiku, nes viskas turi būti padaryta iki rytojaus (pirmadienio) ryto“.
Jis taip pat pranešė, jog ES sutarė skirti 450 mln. eurų Ukrainai, už kuriuos ši galės įsigyti ginkluotės.
