Nors Rusijos orlaiviai šios Šiaurės šalies oro erdvę pažeidžia gana reguliariai, trečiadienio įvykis buvo vertinamas itin atidžiai, turint galvoje Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, mes labai rimtai žiūrime į incidentą“, – sakė Švedijos oro pajėgų vadas Carlas-Johanas Edstromas, pridūręs, kad dviejų Su-24 ir dviejų Su-27 naikintuvų įvykdytas pažeidimas buvo trumpas, tačiau jam užfiksuoti buvo pakelti švedų naikintuvai „Jas 39 Gripen“.
Antradienį Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą jos vyriausybė nori stiprinti šalies gynybos pajėgumus, išaugus „bendram grėsmės lygiui“.
Pasibaigus Šaltajam karui Švedija apkarpė karines išlaidas. Tik po 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos Švedijos parlamentas uždegė žalią šviesą didinti gynybos išlaidas.
2017 metais Švedija grąžino privalomąją karinę tarnybą, o 2018-ųjų sausį vėl dislokavo įgulą Gotlando saloje Baltijos jūroje.
Spalį šalis paskelbė per ateinančius ketverius metus karines išlaidas padidinsianti 40 proc. ir 2021–2025 metų gynybos biudžetui papildomai skirsianti 27 mlrd. Švedijos kronų (2,5 mlrd. eurų).
Švedija nepriklauso NATO, tačiau glaudžiai bendradarbiauja su Aljansu.
Visgi pastarosiomis savaitėmis Švedijoje, kaip ir kaimyninėje Suomijoje, vėl užvirė diskusijos apie narystę NATO.
Visuomeninio transliuotojo SVT atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė neregėtai didelę paramą narystei NATO. Remiantis praėjusį penktadienį paskelbtais apklausos rezultatais, už prisijungimą prie Aljanso pasisako 41 proc. šalies gyventojų.
