Pareiškime, skirtame ketvirtosioms atakos Solsberyje metinėms, B. Johnsonas sakė, kad „tuomet mus palaikė valstybės visame pasaulyje, taip pat ir Ukraina“.
„Šiandien mes palaikome Ukrainą, darydami visa, ką galime, kad [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino barbariška užmačia baigtųsi nesėkme“, – pridūrė jis.
Rusija nuolat neigia, kad yra kaip nors susijusi su bandymu Solsberyje nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ nunuodyti buvusį dvigubą rusų agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją.
Abu jie išgyveno, bet vėliau mirė viena vietos gyventoja, paėmusi buteliuką, į kurį, kaip manoma, buvo supilta ši uždrausta, cheminiams ginklams tinkama medžiaga.
Jungtinės Karalystės policija pernai paskelbė, jog pakanka įrodymų apkaltinti trečią rusą bandymu nužudyti, rimtu kūno sužalojimu ir cheminio ginklo turėjimu bei panaudojimu.
Visi trys įtariamieji, kaip teigiama, yra Rusijos karinės žvalgybos GRU nariai; išduoti tarptautiniai jų arešto orderiai.
Ataka Solsberyje dar labiau pablogino Londono ir Maskvos diplomatinius ryšius, ir taip suprastėjusius po kito rusų agento nunuodijimo radioaktyvia medžiaga.
Aleksandras Litvinenka mirė Londono ligoninėje 2006 metų lapkritį, apnuodytas radioaktyviu poloniu. Savo pareiškime, paskelbtame po jo mirties, jis tiesiogiai apkaltino V. Putiną.
