Rinkėjų aktyvumas buvo 77,1 proc.; rekordiškai daug žmonių pasinaudojo išankstinio balsavimo galimybe.
Balsavusiųjų apklausos rodo, kad yra du favoritai: liberalas Lee Jae-myungas ir konservatyvių pažiūrų Yoon Suk-yeolas. Juos kol kas skiria tik mažiau nei vienas procentinis punktas.
Abu kandidatai yra tokie nepopuliarūs, kad vietos žiniasklaida balsavimą praminė „nepopuliariųjų rinkimais“.
Trijų pagrindinių televizijos tinklų apklausa parodė, kad Yoon Suk-yeolas surinko 48,4 proc., o Lee Jae-myungas – 47,8 proc. balsų.
Tuo metu transliuotojo JTBC atlikta apklausa rodo kitokį rezultatą: ja remiantis, už Yoon Suk-yeolą balsavo 47,7 proc. respondentų, o už Lee Jae-myungą – 48,4 procento.
Pastarojo kolegos iš Demokratų partijos ėmė džiūgauti, o jo varžovo konservatyvių pažiūrų šalininkai daugiausia tylėjo, kai buvo paskelbti rinkimų duomenys Pietų Korėjos parlamente, kur stebėti balsų skaičiavimo proceso susirinko abi stovyklos.
„Apklausų rezultatai atspindi moterų baimę, kad Yoon Suk-yeolas taps prezidentu“, – komentavo vyresnysis Lee Jae-myungo kampanijos pareigūnas Kang Hoon-sikas, turėdamas omenyje Yoon Suk-yeolo antifeministinę poziciją.
Konservatorių kandidatas, anksčiau ėjęs generalinio prokuroro pareigas, žadėjo panaikinti Lyčių lygybės ministeriją, teigdamas, kad pietų korėjietės nepatiria „sisteminės diskriminacijos dėl lyties“, nors įrodymai liudija priešingai.
Apklausos parodė, kad Yoon Suk-yeolas sulaukė 58,7 proc. 20–30 metų vyrų palaikymo, o Lee Jae-myungas – 36,3 procento. Tuo metu tarp 20–30 metų moterų pastarasis sulaukė 58 proc. paramos, o jo varžovas – 33,8 procento.
„Tai, kad Yoon Suk-yeolas sulaukia didelio jaunų vyrų palaikymo, atvirai kalbant, moterims kelia visišką siaubą“, – naujienų agentūrai AFP sakė balsą atidavusi mokslininkė Keung Yoon Bae.
Pasak analitikų, rinkimų baigtis tikriausiai priklausys nuo jaunų „svyruojančių“ rinkėjų pasirinkimo. Didžiausią susirūpinimą piliečiams kelia sparčiai augančios būsto kainos sostinėje Seule, socialinė nelygybė ir aukštas jaunuolių nedarbo lygis, nurodo ekspertai.
„Jauni rinkėjai nėra lojalūs jokiai konkrečiai politinei partijai, todėl jų negalima apibrėžti pagal liberalią ar konservatyvią ideologiją“, – sakė „Myongji“ universiteto politikos mokslų profesorius Shin Yulas.
„Į 3-ią dešimtį metų įžengusių rinkėjų aktyvumas ir jų pasirinkimas turės didelę įtaką rezultatams“, – pridūrė jis.
„Pernelyg sunku nuspėti“
„Rinkimų rezultatą pernelyg sunku nuspėti“, – trečiadienį užsidarius balsavimo apylinkėms sakė Seule veikiančio moterų universiteto „Ewha“ tarptautinių studijų profesorius Leifas-Ericas Easley.
„Atrodo, kad Lee Jae-myungo pozicijos sustiprėjo per balsavimo pauzę, kaip ir prognozavo progresyvioji stovykla“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje šešias dienas iki rinkimų, kai apklausų duomenys nebuvo skelbiami.
Rinkėjai balsuodami dėvėjo medicinines kaukes: trečiadienį šalyje buvo užregistruota rekordiškai daug naujų COVID-19 atvejų – 342 446. Dabartinį protrūkį sukėlė itin užkrečiama omikron koronaviruso atmaina.
Sveikatos apsaugos institucijų duomenimis, šiuo metu namuose izoliuojasi per 1 mln. žmonių, sulaukusių teigiamo testo rezultato. Praėjusį mėnesį šalyje buvo pataisyti rinkimų įstatymai, kad tokie asmenys turėtų galimybę atiduoti savo balsą.
Balsavusiųjų apklausos neapima iš namų balsavusių žmonių balsų; jie buvo atiduoti praėjus pusantros valandos po pagrindinių apylinkių uždarymo 18 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku.
Nebuvo apklausiami ir piliečiai, dalyvavę praėjusią savaitę vykusiuose dviejų dienų trukmės išankstiniame balsavime. Šiemet jų buvo rekordiškai daug nuo šios sistemos įdiegimo 2013 metais – 37 proc. iš visų 44 mln. balsavimo teisę turinčių asmenų.
Šiaurės Korėja
Abi Pietų Korėjos partijos yra ideologinės priešingybės – taigi, pasak stebėtojų, svarbiausias klausimas yra, ar rinkėjai išstums dabartinio prezidento Moon Jae-ino taikingus liberalus ir perduos valdžią naujai, karingai nusiteikusiai ir fiskaliniu požiūriu konservatyviai Yoon Suk-yeolo vyriausybei.
„Dabar šaliai reikia permainų“, – rinkimų apylinkėje Seulo pietuose AFP sakė 71 metų Hong Sung-cheonas.
Pasak analitikų, Pietų Korėjos politika yra itin priešiška, nes prezidentai dirba tik vieną penkerių metų kadenciją. Visi gyvi buvę lyderiai buvo įkalinti dėl korupcijos, kai paliko savo postą.
Yoon Sung-cheonas jau pagrasino ištirti kadenciją baigiančio prezidento Moon Jae-ino veiklą dėl nekonkretizuotų „pažeidimų“.
Naujajam prezidentui teks susidurti su vis ryžtingesne Šiaurės Korėja, šiuos metus pradėjusia anksčiau neregėta virtine ginkluotės bandymų. Vienas iš jų buvo atliktas likus vos kelioms dienoms iki rinkimų Pietų Korėjoje.
Antradienį šiaurės korėjiečių patrulinis laivas trumpam kirto faktinę sieną jūroje, todėl pietų korėjiečių laivynas paleido įspėjamųjų šūvių. Šeštadienį Pchenjanas taip pat atliko bandymą – Seulo duomenimis, buvo paleista balistinė raketa.
Dėl netaktiškumo žinomas opozicijos kandidatas Yoon Sung-cheonas yra griežčiau nei liberalai nusistatęs prieš Pchenjaną. Jis taip pat grasina prireikus suduoti prevencinį smūgį šiaurinei kaimynei.
Tuo metu Lee Jae-myungas, į politiką pasukęs buvęs vaikų fabriko darbininkas, pasiūlė virtinę politinių naujovių – pradedant visuotinėmis bazinėmis pajamomis ir baigiant nemokamomis mokyklinėmis uniformomis. Tačiau jo kampaniją aptemdė keli skandalai.
57 metų liberalų kandidatas spaudžiamas dėl kontroversiško žemės panaudojimo sandorio, leidusio privatiems investuotojams pasipelnyti iš valstybės finansuoto projekto, įgyvendinto politikui einant Songnamo mero pareigas.
Jis taip pat buvo priverstas pradėti savo kampaniją atsiprašymu už keiksmažodžių kupiną telefono pokalbį su savo šeima.
Rinkimų nugalėtojas gegužę oficialiai pakeis Moon Jae-iną. Dabartinis valstybės vadovas lieka populiarus, nors ir nepasiekė žadėto taikos susitarimo su Šiaurės Korėja.
