Į Europą plūsta milijonai karo pabėgėlių iš Ukrainos: ar Senasis žemynas atlaikys? Nerimas – ir dėl rusų bei baltarusių migracijos

Jungtinės Tautos (JT) skelbia, kad iš Ukrainos jau pabėgo daugiau nei 2 milijonai karo pabėgėlių. Ši migracijos banga didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir prignozuojama, kad toliau tik didės.

 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Spėjama, kad iš karo siaubiamos Ukrainos gali pabėgti 5 milijonai žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 14, 2022, 10:21 AM, atnaujinta Mar 14, 2022, 10:32 AM

Neatmetama, kad Ukrainą karo metu gali palikti net 5 milijonai gyventojų.

Žmonės nuo karo bėga į Lenkiją, Vengriją, Rumuniją, Slovakiją, jų sulaukiame ir Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse, itin gausų antplūdį priversta atlaikyti ir Moldova.

Tarptautinės migracijos centro Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis teigia, kad ši migracijos banga yra gerokai didesnė nei 2015 metų migrantų banga iš Sirijos, ar tas srautas, kuris vyko Balkanų karo metu, tačiau, jo teigimu, Ukrainos pabėgėlių antplūdis rodo, kad Europa jau sugeba tvarkytis su migracijos problemomis.

„Svarbu paminėti, kad mes vis dar neturime didelių migrantų stovyklų, bet organizuojama pagalba, žmonių mobilizavimas, šalių noras padėti ir prisidėti yra be galo didelis – tai pozityvūs dalykai, padedantys valdyti šią bangą“, – pastebi migracijos ekspertas. Pasak E. Bingelio, Europos institucijos irgi yra pasirengusios šią bangą valdyti kiek kitaip.

„Pavyzdžiui, Europos Komisijos iniciatyva dėl laikinosios apsaugos direktyvos aktyvavimo yra pirmas kartas ES kontekste, tai vėlgi parodo, kad ES yra daug labiau koordinuota į pagalbą migrantams, kurie bėga nuo šios krizės“, – sako Tarptautinės migracijos centro atstovas.

Pasigirsta kritikos, kad ES turėtų skirti didesnę paramą Ukrainos gyventojus priimančioms valstybėms, tačiau E. Bingelis nurodo, kad parama nevėluoja. „Iš vienos pusės turime Europos Komisiją, kuri skiria finansavimą, o taip pat ir kiekviena priimanti valstybė narė iš savo resursų skiria paramą. Negalime sakyti, kad ES finansavimu vėluoja, nes finansinius resursus skiria ir valstybės narės, ir Europos Komisija“, – pažymi E. Bingelis.

Nors tai nėra pirmoji migracijos banga pastaraisiais metais palietusi Europą, bet svarbu paminėti, kad karas vyksta visiškai šalia.

„Kontekstas tampa žymiai artimesnis, taigi yra daugiau visuomenės supratimo, noro mobilizuotis. Be to. ukrainiečiai turi pakankamai didelį socialinį kapitalą ES, tiek giminių, kurie dirba ir gyvena Europos Sąjungos narėse, tiek draugų ar tolimų draugų , pas kuriuos jie gali apsigyventi“, – teigia Vilniaus biuro vadovas.

Šios priežastys lemia, kodėl šalys taip koordinuotai veikia ir nekyla didelių problemų suvaldant šį milžinišką srautą.

Pastebima, kad dėl šių priežasčių ukrainiečiams bus lengviau ir integruotis juos priimančiose valstybėse, tačiau taip pat tai palengvins nacionaliniai pokyčiai. E. Bingelio teigimu, Ukrainos kaimyninės šalys itin lanksčiai žiūri į migracijos procedūras, „tarkime, gal nevisi turi biometrinius pasus, gal nėra pasiėmę originalių dokumentų ir vis vien leidžiama keliauti toliau, o taip pat, pavyzdžiui, Lietuvoje matome pokytį – užimtumo tarnyboje atsirado linija dėl ukrainiečių įdarbinimo klausimų, koordinuotos konsultacijų linijos, internetiniai puslapiai, kuriuose teikiama informacija“.

Visgi, ar ukrainiečiai po karo jausis saugūs sugrįžti į šalį, ar susikurs savo kapitalą ir ryšius naujoje valstybėje – neįmanoma pasakyti. „Ką matome dabar, daugybė pastatų, infrastruktūros Ukrainoje – sunaikinta, taigi ir fiziškai šiems žmonėms po karo būtų sunku iškart grįžti į gimtąją šalį“, – teigia migracijos ekspertas.

Paklaustas, ar baltarusiai bei rusai, bėgantys iš savo šalių, kad netektų priverstinai kariauti prieš ukrainiečius, irgi patrauks į Europą, Tarptautinio migracijos centro Vilniaus biuro vadovas pastebi, kad tokių signalų yra.

„Pradedam sulaukti skambučių iš Rusijos ir Baltarusijos. Pagal teisinį reguliavimą jie gali kreiptis dėl prieglobsčio, taigi reiktų neatmesti tokio scenarijus“, – teigia E. Bingelis.

Ši sudėtinga situacija turėtų prisidėti prie to, kad europiečiai geriau supras panašias migracijos bangas ateityje, tarp jų ir tas, kurios vyks iš tolimesnių šalių.

„Tikėtina, kad ką mes esame patyrę 2015 metų migracijos bangos metu, ką patiriame dabar, stebėdami šią agresiją, ES daro vis stipresnę. Vis daugiau dirbame su migracijos mechanizmais, koordinavimais ir kitomis svarbiomis procedūromis“ – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Tarptautinės migracijos centro Vilniaus biuro vadovas E. Bingelis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.