Derybos rengiamos rusų kariams artėjant prie Ukrainos sostinės Kyjivo ir toliau nepaliaujamai bombarduojant apsiaustą pietinį Mariupolio uostamiestį, kur per puolimą, kaip skelbia vietos pareigūnai, jau žuvo daugiau 2 500 žmonių.
Ukrainos ir Rusijos atstovai pirmadienį surengė vaizdo konferenciją, informavo ukrainiečių prezidento patarėjas ir Kremliaus atstovas spaudai.
Pasak ukrainiečių derybininko Davydo Arachamijos, derybos prasidėjo 8 val. 20 min. Grinvičo (10 val. 20 min. Lietuvos) laiku.
„Taika, neatidėliotinos paliaubos ir visų rusų karių išvedimas – tik po to galėsime kalbėti apie regioninius santykius ir politinius nesutarimus“, – sakė pagrindinis Kyjivo derybininkas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo pareiškime.
„Mūsų tikslas – kad šioje kovoje, šiame sudėtingame derybiniame darbe Ukraina gautų reikalingą rezultatą... taikai ir saugumui“, – anksti pirmadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymras Zelenskis ir pridūrė, kad abi šalys kalbasi kasdien.
Anot jo, derybų tikslas – „padaryti viską, kad būtų surengtas prezidentų susitikimas“.
„Sutikimas, kurio, esu tikras, laukia žmonės“, – pridūrė V. Zelenskis.
Rusų delegacijos narys, Valstybės Dūmos deputatas Leonidas Sluckis sekmadienį valstybinei televizijai RT sakė, kad matoma „reikšminga pažanga“.
Kyjivo ir Maskvos derybose kol kas nepavyko sutarti dėl paliaubų ir nematyti ženklų, kad Rusijos pajėgų puolimas silpnėtų.
Sekmadienį Rusijai raketomis smogus netoli NATO narės Lenkijos sienos esančiam ukrainiečių poligonui, žuvo mažiausiai 35 žmonės ir dar daugiau kaip 130 buvo sužeisti.
V. Zelenskis pirmadienį vėl paragino NATO įvesti neskraidymo zoną virš jo šalies po atakos šalia vakarinio Lvivo miesto.
„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje, NATO teritorijoje“, – netrukus po vidurnakčio paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Vašingtonas ir Europos Sąjungos šalys siunčia Ukrainai finansinę bei karinę pagalbą ir ėmėsi prieš Rusiją beprecedenčių ekonominių sankcijų. Tačiau Jungtinės Valstijos atmetė tiesioginės intervencijos galimybę, prezidentui Joe Bidenui įspėjus, kad NATO įsikišimas reikštų „Trečiąjį pasaulinį karą“.
J. Bidenas sekmadienį kalbėjosi telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Abu lyderiai „akcentavo savo įsipareigojimą patraukti Rusiją atsakomybėn už jos veiksmus ir palaikyti Ukrainos vyriausybę bei žmones“, nurodė Baltieji rūmai.
