Tačiau kai pastarosiomis savaitėmis Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Vakarų priešprieša įsibėgėjo, Saša, kaip ir daugelis jo tėvynainių, pasijuto dviprasmiškai vertinantis pranešimus iš tokių sostinių kaip Vašingtonas ir Londonas.
Perspėjimai apie neišvengiamą invaziją, kurie taip greitai neišsipildė, privertė jį suabejoti jų patikimumu. Jis nerimavo, kad nesaugumo jausmą keliantys žodžiai skatina Rusiją artėti prie karo, o ne nuo jo atsitraukti.
„Buvo toks jausmas, tarsi aplink mus visus būtų karnavalo veidrodžiai, – sakė Saša, kuris prašė nurodyti jį tik vardu, kad galėtų laisviau kalbėti politiškai jautria tema. – Rusija čia neabejotinai yra kaltoji pusė, tačiau Vakarai kursto ugnį visais tais išgalvotais pareiškimais.“
Pateikė Rusijos žlugimą įrodančius faktus: V. Putinas mato save kaip Mesiją
Kol milijonai žmonių visame pasaulyje su nerimu stebėjo V. Putino veiksmų eskalavimą, rusams buvo rodomas visai kitoks šou.
Mėnesių mėnesius Rusijos valstybinė žiniasklaida žiūrovams ir skaitytojams skleidė pasakojimą, kuris negalėjo labiau skirtis nuo kalbos Vakaruose.
Gruodžio ir sausio mėnesiais, kai Vakarų žiniasklaida fiksavo kariuomenės telkimą prie Rusijos sienos su Ukraina, Rusijoje vyravo pašaipus tonas. Įspėjimai apie invaziją buvo atmetami kaip „netikros naujienos“.
Šaipymasis pasiekė aukščiausią tašką šio mėnesio viduryje, kai neįvardyti JAV pareigūnai nurodė konkrečią invazijos datą, kuri praėjo be incidentų.
Tą dieną, kaip rašė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova „Telegram“ žinutėje, kurią plačiai išplatino Rusijos žiniasklaida, „įeis į istoriją kaip Vakarų karo propagandos nesėkmės diena. Pažeminta ir sutriuškinta be nė vieno paleisto šūvio“.
Jei tikėti apklausomis, o tokiose visuomenėse kaip Rusija jos gali suteikti svarbių, bet ribotų įžvalgų, Kremliaus strategija veikia.
Lapkričio pabaigoje Levados centro, vienintelio nepriklausomo Rusijos apklausų centro, atliktoje apklausoje 50 proc. respondentų dėl įtampos eskalavimo kaltino Jungtines Valstijas ir NATO šalis, 16 proc. – Ukrainą ir tik 4 proc. – pačią Rusiją.
Vakarų, kaip agresoriaus, vertinimas ypač paplitęs tarp 55 metų ir vyresnių žmonių – pagrindinio Putino elektorato.
Tačiau net tarp jauniausių 18-24 metų amžiaus respondentų ketvirtadalis kaltino Vakarus. Beveik tiek pat respondentų į šį klausimą atsakė, kad „sunku atsakyti“.
„Kalta NATO“
27 metų kultūros darbuotojas Maskvoje Nikita llaikosi, atrodo, tipiškos nuomonės. Pirmadienį jis, pagautas emocijų, stebėjo, kaip V. Putinas sakė kalbą tautai, kuri Vakaruose plačiai vertinama kaip invazijos į Ukrainą pateisinimas.
Laikėsi baimė, kad V. Putinas ruošiasi paskelbti karą, kuris sukels tik kraujo praliejimą, papildomas sankcijas ir ekonominį skausmą paprastiems rusams, tokiems kaip jis.
Tačiau jis taip pat jautėsi pritariantis, ypač tai daliai, kurioje atsakomybė už Ukrainos krizę perkeliama Vakarams.
„Dėl įtampos kalta vien tik NATO, – neabejodamas sakė 27 metų Nikita. – Netgi devintajame dešimtmetyje, kai buvo aišku, kad Rusija neturi jokių ypatingų imperinių ambicijų, NATO ir toliau stūmė naratyvą apie Rusiją kaip grėsmę ir aktyviai dislokavo savo ginkluotę su Rusija besiribojančiose šalyse.“
Pasak Levados centro vadovo Deniso Volkovo, Rusijoje vyrauja kolektyvinė idėja, kad JAV siekia susilpninti šalį.
„Kad kažkoks karas, hibridinis ar šaltasis, vyksta jau seniai, – sakė jis. – Dabar rusai jaučia nuogąstavimą, kad yra rizika, jog šis konfliktas įžengia į naują etapą. Bet kadangi rusai save laiko atsakančiąja puse, jaučiamas neišvengiamumo jausmas. Laikomasi nuomonės, kad galbūt mes to ir nenorime, bet esame į tai įtraukiami.“
Prie bejėgiškumo jausmo prisideda ir nepakankamas dalyvavimas politinėje veikloje namuose.
„Žmonės jaučia, kad sprendimus priima V. Putinas ir jo pareigūnai, o tam įtakos taip pat nėra“, – sakė D. Volkovas. Jis sakė, kad panašų fatalizmo jausmą Levados centras aptiko ir per 2008 m. Rusijos invaziją į dalį Gruzijos.
Pasak jo, 2014 m. Krymo atplėšimą nuo Ukrainos dauguma rusų iš pradžių sutiko dviprasmiškai – kol paaiškėjo, kad Putinas išsisuko, ir nerimas užleido vietą euforijos bangai dėl pusiasalio „sugrįžimo namo“.
„Tik po to, kai Krymas buvo greitai ir be kraujo praliejimo aneksuotas ir valstybinėje žiniasklaidoje buvo pradėta didžiulė informacinė kampanija, visuomenės nuotaikos pasikeitė“, – sakė jis.
Eterio užkimšimas propaganda
V. Putinui didinant įtampą su Ukraina, valstybinė žiniasklaida taip pat ėmėsi permainų. Per pastarąsias porą savaičių laidų vedėjai ir apžvalgininkai sustiprino Kremliaus vaizdinį apie Ukrainą kaip fašistinę, Vakarų marionetinę valstybę, kuri vykdo šalyje rusakalbių „genocidą“.
„Ko mes laukiame? Kol jie ten pastatys koncentracijos stovyklas? Arba dujomis apnuodys gyventojus?“ – vasario 14 d. paklausė Rusijos valstybės kontroliuojamo televizijos tinklo RT vadovė Margarita Simonjan, pradėdama keisti toną nuo pašaipos iki nerimo.
Nuo vasario 18 d., kai separatistų lyderiai paskelbė apie priverstinę evakuaciją iš savo regionų, eteryje vyravo į Rusiją „bėgančių“ kenčiančių moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių vaizdai.
Kituose pranešimuose perspėjama apie suintensyvėjusį apšaudymą separatistų kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse, kurias V. Putinas šią savaitę pripažino nepriklausomomis valstybėmis.
Tokios propagandos kampanijos tikslas – ne tiek įtikinti rusus tam tikrais faktais, kiek užgniaužti kitokias interpretacijas.
„Net jei tai ir atrodo kaip indoktrinacija, tai, ką varo Rusijos propaganda, yra kurtinantis eterio „užkimšimas“, – sakė Rusijos žiniasklaidos ekspertas Vasilijus Gatovas. – Siekiama užgniaužti visus alternatyvius požiūrius ir bet kokį kitą požiūrį, išskyrus tą, kuris skamba per valstybinę televiziją.“
Kai kuriems rusams valstybinės propagandos tonas nuo Krymo aneksijos atėmė kvapą, todėl jie apskritai nustojo kreipti į ją dėmesį.
„Aš apskritai neseku naujienų, taip ramiau gyventi“, – sakė dvidešimtmetė rinkodaros specialistė iš Irkutsko Irina.
„Abi pusės porą mėnesių ar metų šaudys viena į kitą, nieko nepasieks ir nesusitars, bet paskui grįš į savo kampus, kur ir toliau kurs įvairius planus ir drabstys viena kitą purvais“, – sakė ji.
Ji iškėlė savo telefone esantį grafiką, kuriame matyti smarkiai krentanti Rusijos akcijų trajektorija.
„Dabar bus sunku, – sakė ji. – Laikas kaupti grikių atsargas.“
Parengta pagal „Politico“ inf.