Vietos valdžios institucijos teigia, kad 80 proc. miesto infrastruktūros sugriauta, o kai kuri iš jų nepataisoma. Miestas liko be vandens, elektros ir šildymo, o žuvusiųjų neįmanoma suskaičiuoti. Šią savaitę Ukraina atmetė Rusijos ultimatumą atiduoti Mariupolį.
Mariupolio žlugimas būtų ekonominis smūgis Ukrainai ir simbolinė Rusijos pergalė.
„Mariupolis Rusijai turi praktinę ir simbolinę reikšmę, – dienraščiui „Guardian“ sakė Kijevo ekonomikos mokyklos Ekonominės žurnalistikos kompetencijos centro vadovas Andrijus Ianitskijus. – Tai didelis uostamiestis ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bazė. Taigi, jei rusai nori turėti sausumos koridorių [iš Donbaso] į Krymą, jiems reikia kontroliuoti šį miestą.“
Nuo 2014 m. Mariupolį nuo Rusijos kontroliuojamų separatistų teritorijų Donbase skiria mažiau nei 30 km.
Ekonominis suspaudimas
Mariupolis yra metalurgijos centras, kuriame veikia geležies ir plieno gamyklos, sunkiosios technikos gamyba ir laivų remontas. Mariupolyje yra didžiausios Ukrainos plieno gamyklos, priklausančios pagrindinei šalies metalurgijos grupei „Metinvest“. Viena iš jų, „Azovstal“, šią savaitę smarkiai nukentėjo nuo Rusijos apšaudymo.
A. Ianitskijus sakė, kad Rusijos kariuomenė taikėsi ne tik į civilinę, bet ir į ekonominę infrastruktūrą, siekdama padaryti kuo didesnę žalą.
Mariupolyje taip pat yra didžiausias Azovo jūros prekybos uostas, iš kurio Ukraina eksportuoja grūdus, geležį ir plieną bei sunkiąją techniką. 2021 m. pagrindinės Ukrainos eksporto iš Mariupolio uosto kryptys buvo Europos ir Artimųjų Rytų šalys, tokios kaip Italija, Libanas ir Turkija.
Uostas nukentėjo prasidėjus Donbaso karui, praradęs tranzitinių krovinių srautą iš buvusių rinkų, įskaitant Rusiją. Po Krymo aneksijos Rusija pastatė tiltą, jungiantį pusiasalį su jos žemynine dalimi, ir vienašališkai įvedė apribojimus laivams, plaukiojantiems Kerčės sąsiauriu.
Simbolika ir propaganda
Taip pat buvo ir simbolinė reikšmė, sakė A. Ianatskijus. 2014 m. Mariupolis, antrasis pagal dydį Donecko srities miestas, atlaikė trumpą prorusiškų pajėgų okupaciją. Ukrainai praradus regiono sostinės Donecko kontrolę, Mariupolyje apsistojo daugiausia šalies viduje perkeltųjų asmenų iš okupuotų Donbaso dalių – nuo 2019 m. daugiau kaip 96 tūkst. žmonių.
Mariupolis ne tik yra teritorijoje, į kurią pretenduoja vadinamoji Donecko „liaudies respublika“ – teritorija, kurią Rusija pripažino prieš visišką invaziją, bet ir yra Vladimiro Putino „Novorosijos“ vizijos dalis.
Ji taip pat yra besidriekianti rytų ir pietų Ukrainoje palei Juodosios jūros pakrantę, kurią V. Putinas laiko „istoriškai rusiškomis žemėmis“.
Mariupolio užėmimas taip pat būtų didžiulis laimėjimas Kremliaus propagandai, kuri vaizduoja Ukrainą kaip valdomą nacių, o karą – kaip „denacifikaciją“. Mieste bazavosi batalionas „Azov“ – buvęs sukarintas dalinys, kurio šaknys siekia kraštutinių dešiniųjų grupuotes. Nors jie sudaro menkiausią Ukrainos nacionalinės gvardijos dalį, Rusijos propaganda teigė, kad „Azov“ kovotojai yra atsakingi už civilių žudymą ir griovimą Mariupolyje.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
